Pirmąjį Laimo liga užklupo Gretos (pavardė redakcijai žinoma) vyrą – prieš kelerius metus jam ant kirkšnies atsirado didelė raudona dėmė, kuri vis plėtėsi, nors nė vienas nematė, kad būtų įsisiurbusi erkė.
Apsilankius pas gydytoją ir atlikus tyrimus tebuvo pasakyta, kad tai – nieko rimto, odos liga, tačiau vyro sveikata vis prastėjo.
„Po mėnesio paskambino iš poliklinikos ir pasakė, kad įvyko klaida su tyrimais ir jam yra nustatyta Laimo liga, bet ne lėtinė, neva neseniai buvo įkandusi erkė. Liepė nedelsiant sugerti antibiotikus, kadangi nebuvome su tuo susidūrę, nežinojome, kaip toliau elgtis, galvojome viskas – jis pasveiko“, – prisimena pašnekovė.
Klastinga liga pakirto tris šeimos narius
Prabėgus vos mėnesiui Greta pamatė, kad jai įsisiurbė erkė, ant odos atsirado paraudęs plotas. Kaip vėliau paaiškėjo, jai buvo išrašyti antibiotikai ne su ta veikliąja medžiaga, be to, labai trumpam laikui, tad jie nesuveikė, nors nieko nežinodami sutuoktiniai galvojo – jau yra sveiki.
Pamažu abiejų sveikata vis prastėjo, atsikėlus ryte būdavo sunku net išlipti iš lovos, nes visiškai nebūdavo jėgų, vyrui – akių keratitas, akis tarsi uždengdavo migla.
Pradėjusi internete domėtis apie jaučiamus simptomus, Greta sužinojo apie lėtinę Laimo ligą, atrodė, viskas, ką skaito, kuo puikiausiai atitinka. Socialiniuose tinkluose ji sužinojo ir apie tai, kad Lietuvoje atliekamas išsamesnis Laimo ligos, vadinamas „Western blot“, tyrimas.
„Mano tyrimas buvo teigiamas, pasakiau ir vyrui jį pasidaryti, lygiai taip pat atsakymas – teigiamas. Sugėrėme antibiotikų kursą, buvo sveikata pagerėjusi, bet žiemą vėl pradėjo blogėti“, – pasakojo panevėžietė.
Kai jau atrodė, kad jų pačių sveikata taisosi, nemaloniais ir varginančiais simptomais ėmė skųstis sūnus:
„Vaikui pasireiškė stiprūs galvos skausmai, pilvo skausmai, krypo sąnariai, pradėjo spengti ausyse, atsirado nervinis akių tikas – labai daug problemų. Neurologai jį visą ištyrė, tačiau jokių pakitimų neaptikta, gydytojai nurašė tai augimui.
Viskas paūmėjo, kai pasiskiepijome pirmu skiepu nuo erkinio encefalito. Man buvo sunkiausia, vaikui prasidėjo nervinis akių tikas, jis ėmė skųstis, kad girdi žiogus ausyse, bet nuėjus pas gydytoją mums pasakė, kad jis per mažas pasakyti, kad jam ausyse girdisi žiogai. Atsimuši kaip į sieną.“
Nuliūdino medikų požiūris
Sudėliojusi visus taškus ant „i“ Greta sako pati paprašiusi gydytojos, kad sūnui būtų atliktas Laimo ligos tyrimas, sako, teko pačiai prašyti ir ieškoti prastos vaiko savijautos priežasties. Atlikti tyrimai parodė – sūnui taip pat lėtinė Laimo liga, išrašyti antibiotikai, kuriuos šeima atsisakė vartoti, nes jau žinojo, kad reikalinga kita veiklioji medžiaga.
Panevėžietė atvirai sako – ir pikta, ir liūdna, kad tenka atsimušti į sieną: dar nesutiko gydytojų, kurie pripažintų, kad serga lėtine Laimo liga, visada išrašuose nurodoma data, kada sirgo, tarsi išgėrus antibiotikų kursą jau būtų pasveikę, nors sveikata silpsta:
„Būna, labai skauda sąnarius, taip, kad net laiptais negaliu užlipti, o nuėjus pas gydytoją pasako: „Per mažai sportuojate“. Paaiškinau, kad su vyru kuriame verslą, statome tvoras, dirbame lauke, tad judesys nuo pat ryto iki vakaro, tikrai nestovime vietoje, o tau vis tiek sako: „Mažai sportuoji, dėl to skauda sąnarius“.
Liga stabdo, labai stabdo, bet sukandi dantis ir judiniesi. Būna ir imunitetas nusilpęs, dažnai puola peršalimai, infekcijos, būna ryte sunku net iš lovos išlipti, nes skauda rankas, kojas, prasideda labai stiprūs migreniniai galvos skausmai. Yra daug bėdų ir kartais atrodo, kad geriau pagulėsiu lovoje, nevažiuosiu į darbą, bet to negali, nes reikalingas be proto brangus gydymas.“
Labiausiai nerimauja dėl vaiko
Moteris sako, kad vienintelė pagalba susidūrus su šia liga tapo lėtine Laimo liga sergančius vienijančios grupės socialiniuose tinkluose ir knyga apie Laimo ligą, nes, Gretos manymu, kol kas itin trūksta specialistų, kurie specializuotųsi Laimo ligos, ypač lėtinės, gydyme.
Šeimos planas – vykti į privačią kliniką Lenkijoje, kur skiriamas gydymas lėtinei Laimo ligai. Greta su vyru sako dar pakentėsiantys, nes pakeitus mitybą ir pradėjus laikytis knygoje apie Laimo ligą aprašytų protokolų, jaučiasi geriau, tačiau nerimauja dėl sūnaus – nenori, kad visą gyvenimą nugyventų kankinamas stiprių galvos skausmų, spengimo ausyse ir problemų su akimis.
„Vaikui skauda kojas, rankas, tenka jį pasiimti iš mokyklos, dabar, kai tėvai gali pateisinti tik penkias praleistas dienas, nebežinau, ką daryti. Kai išvažiuosime į Lenkiją, nežinau, kiek laiko ten turėsime būti, neįsivaizduoju, kaip reikės tai pateisinti, nes tokios ligos nėra sąrašuose“, – kalbėjo moteris
