Moteris atskleidė, kad perdegimas yra tokia psichikos būsena, kyri kyla reaguojant į ilgalaikį stresą:
„Perdegimui būdingas emocinis išsekimas, depersonalizacija ir sumažėjęs bendras pasitenkinimas gyvenimu, atsirandantis dėl nuolatinio streso ir siejamas su darbo situacija.“
Didelė atsakomybė lydi prie perdegimo
Medicinos psichologė J. Petronienė paaiškino, kad perdegimas yra stipriai susijęs su nuolatiniu ir ilgalaikiu stresu. Pasak jos, yra keli veiksniai, kurie priveda iki tokios būsenos.
„Jis paprastai išsivysto palaipsniui ir dažnai yra tokių veiksnių, kaip per didelis darbo krūvis, nepakankama kolegų ar vadovų parama, pripažinimo ar atlygio už pastangas trūkumas.
Profesijos, susijusios su didele atsakomybe, dideliu spaudimu ar emociškai sudėtingu bendravimu, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, švietimo ir klientų aptarnavimo, gali būti ypač jautrios perdegimui“, – aiškino pašnekovė.
Ji pridėjo, kad taip pat perdegti labiau linkę tie, kuriems sunku nubrėžti savo ribas ir prioretizuoti save:
„Didesnę riziką patirti perdegimą gali turėti asmenys, kurie yra labai perfekcionistiški, kuriems sunku nustatyti ribas, sunku pasakyti „ne“, kai jau nebegali, nebeturi jėgų, arba kuriems sunku suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą (ir dėl to patiria didesnį stresą). Svarbu atpažinti ankstyvuosius perdegimo požymius ir imtis aktyvių veiksmų jiems pašalinti, kol jie neperaugo į rimtesnes sveikatos problemas.“
Perdegimo požymiai
Specialistė pasakojo, jog perdegimo požymiai apima tiek fizinę sveikatą, tiek emocinę savijautą. Anot jos, abi šios sritys tampa labai susijusiomis tarpusavyje.
„Perdegimo simptomai gali pasireikšti įvairiai, įskaitant fizinę savijautą ir emocinę būseną.
Fiziniu požiūriu, perdegimą patiriantys žmonės dažniausiai skundžiasi šiais simptomais: lėtiniu nuovargiu, nemiga, galvos, raumenų skausmais, virškinamojo trakto problemomis.
Emociškai jie gali jaustis vis labiau ciniški, atsiriboję ir nusivylę savo darbu, todėl gali atsirasti bejėgiškumo, nepasitikėjimo savimi ar apatijos jausmai. Taip pat gali jausti liūdesį, dirglumą ar padidėjusį nerimą, įtampą“, – vardijo J. Petronienė.
Taip pat moteris pastebėjo, kad perdegus pasikeičia žmonių elgesys. Jie gali mėginti save izoliuoti nuo aplinkinių arba pradėti elgtis neįprastai:
„Kinta perdegusių asmenų elgesys, jie gali pasitraukti iš socialinio bendravimo, sąmoningai izoliuotis nuo aplinkinių, jų produktyvumas gali sumažėti, o atidėliojimas – sustiprėti (dėl to patiriamas stresas dar labiau padidėja).
Perdegimą patiriantys žmonės gali imtis nesveikų būdų pervargimui mažinti, pavyzdžiui, piktnaudžiauti alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis ar persivalgyti.“ Nors medicinos psichologė ir išvardijo simptomus, tačiau ji pridėjo, kad jie gali skirtis priklausomai nuo paties asmens. Taip pat gali skirtis simptomų intensyvumas.
„Svarbu žinoti, kad perdegimo simptomai gali būti labai skirtingi priklausomai nuo asmens, ir laikui bėgant gali kisti jų intensyvumas. Vis dėlto nuolatinis šių simptomų pasireiškimas per ilgesnį laikotarpį, ypač nuolatinio streso darbe kontekste, gali rodyti perdegimą.
Ankstyvas šių simptomų atpažinimas ir perdegimo priežasčių šalinimas gali padėti išvengti tolesnio psichinės ir fizinės sveikatos blogėjimo“, – paaiškino J. Petronienė.
Gali privesti iki psichikos ligų
Laiku nesikreipus pagalbos į medikus, perdegimo pasekmės gali būti itin žiaurios. Medicinos psichologė pasakojo, jog ignoruojant simptomus perdegimas gali sugriauti asmens gyvenimą.
„Jei pagalbos dėl perdegimo nesikreipiama, pasekmės gali būti sunkios ir žalingos tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai, tiek profesiniam, tiek asmeniniam gyvenimui.
Jei neieškome pokyčių, perdegimas gali stiprėti ir tada „užsisukti“ vis stiprėjančių simptomų ir sutrikimų spiralė“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji išskyrė kelis lygmenis, kurie yra paveikiami ignoruojamo perdegimo:
- Fiziniame lygmenyje su perdegimu susijęs lėtinis stresas gali prisidėti prie tokių ligų, kaip širdies ir kraujagyslių ligos, hipertenzija ir susilpnėjusi imuninė funkcija. O įvairūs miego sutrikimai ir kiti fiziniai simptomai ilgainiui gali paūmėti, dar labiau pablogindami bendrą savijautą.
- Psichologiniame lygmenyje negydomas perdegimas gali padidinti psichikos ligų, tokių kaip depresija ir nerimo sutrikimai, išsivystymo riziką. Gali atsirasti nuolatinis beviltiškumo, bejėgiškumo ir bevertiškumo jausmas, dėl kurio sunku rasti pasitenkinimą darbe ar kitoje veikloje. Taip pat gali susilpnėti kognityvinės funkcijos, įskaitant atmintį, dėmesio koncentraciją ir sprendimų priėmimą, kas gali turėti įtakos darbo rezultatams ir tarpasmeniniams santykiams.
- Profesinėje veikloje negydomas perdegimas gali lemti sumažėjusį produktyvumą, didesnę klaidų ar nelaimingų atsitikimų tikimybę. Dėl padidėjusio dirglumo, pasipiktinimo, nepasitenkinimo ar uždarumo gali kilti tarpasmeniniai konfliktai su kolegomis ar vadovais. Galiausiai, negydomas perdegimas atskirais atvejais gali kelti pavojų darbo saugumui ir karjeros galimybėms.
- Asmeniniu lygmeniu negydomas perdegimas gali apsunkinti santykius šeimoje ir su draugais, taip pat pabloginti bendrą gyvenimo kokybę. Tuomet dingsta pasitenkinimas pomėgiais, susilpnėja savų poreikių įsisąmoninimas. Visa tai gali vesti į izoliaciją ir atsiskyrimą, netgi padidinti savižudybės riziką.
Galima sau padėti
J. Petronienė atskleidė, kad yra būdų, kuriais galima sau padėti. Dėl to ji pasidalijo patarimais, kurie gali pagelbėti stabilizuoti situaciją.
- Savęs pažinimas: atpažinkite perdegimo požymius, simptomus ir pripažinkite, kada jaučiatės prislėgti ar išsekę. Perdegimo požymių įsisąmoninimas, pripažinimas yra pirmas žingsnis siekiant imtis veiksmų.
- Sumažinkite gyvenimo tempą, atsisakykite nebūtinų įsipareigojimų.
- Užduokite sau klausimą, kaip ilsitės. Atostogos turėtų trukti ne mažiau dviejų savaičių, geriau – ilgiau.
- Nustatykite ribas: nustatykite aiškias ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Palikite darbą darbe, išeidami namo „uždarykite stalčių“ su darbo reikalais. Išmokite pasakyti „ne“ papildomoms pareigoms ar įsipareigojimams, kai jau jaučiatės pervargę.
- Ieškokite paramos: kreipkitės į draugus, šeimos narius ar kolegas, kad jie jus palaikytų ir padrąsintų. Dalijimasis savo jausmais su kitais gali padėti palengvinti emocinę naštą ir suteikti perspektyvos jausmą.
- Darykite pertraukas: įtraukite reguliarias pertraukas į savo kasdienę rutiną, net jei tai tik kelios minutės, kad atsitrauktumėte nuo darbo ir išvalytumėte mintis. Savaitgalį skirkite sau laiko pailsėti ir įkrauti jėgas
- Spręskite stresą sukeliančių veiksnių problemą: nustatykite streso šaltinius savo darbe ir sugalvokite, kaip juos pašalinti arba sumažinti. Tai gali būti užduočių delegavimas, pakartotinės derybos dėl terminų ar pareigybinių instrukcijų, pagalbos kreipimasis į vadovus ar personalo skyrių.
- Praktikuokite užuojautą sau: būkite geranoriški sau ir pripažinkite, kad nėra nieko blogo, jei kartais nesiseka ar sunku. Palaikykite save – elkitės su savimi taip pat maloniai ir supratingai, kaip elgtumėtės su draugu, susiduriančiu su panašiais iššūkiais.
Nepadėjus bent jau laikinam gyvenimo būdo keitimui ir prireikus medikų pagalbos J. Petronienė pasiūlė kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.
„Paprasčiausia galimybė – kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus – psichologus, dirbančius jūsų poliklinikos psichikos sveikatos centre/klinikoje.
Šie specialistai teikia perdegimo problemai spręsti reikalingą nemokamą psichologinę pagalbą. Kai kuriais atvejais gali prireikti psichiatro pagalbos, jei reikėtų medikamentinio gydymo.
Taip pat būtų veiksminga ilgalaikė psichoterapija, nukreipta į gilesnius asmenybės pokyčius, ne tik padedanti spręsti esamą perdegimo problemą“, – pridėjo ji.