Gali būti, kad iš uostamiesčio vasaros koncertų estrados liks tik dengtoji dalis, o žiūrovų tribūnos bus sulygintos su žeme.
Tai - vienas iš variantų siūlant būdus, kaip geriau panaudoti šį objektą.
Vakar miesto Tarybos Kolegija tiesiog dūzgė nuo idėjų, prieštaravimų aiškinantis, kaip gelbėti šį vieną iš kelių unikalių tokio tipo statinių Baltijos valstybėse.
Vasaros estradą prižiūri, nuomoja UAB "Poilsio parkas", kurios 97,7 proc. akcijų valdo savivaldybė. Įmonės veikla yra nuostolinga (pernai patirta 27 tūkst. Lt nuostolių), nes jai nepakanka gaunamų pajamų sąnaudoms padengti.
Savivaldybės administracijos Turto skyriaus specialistų teigimu, bendrovė poilsio ir pramogų parkų veiklos nevykdo, nes buvę atrakcionai nusidėvėjo ir kėlė pavojų žmonių saugumui, jiems atnaujinti reikėjo didelių investicijų, ekonomiškai buvo nenaudinga, todėl jie buvo išardyti ir nurašyti.
Šiuo metu bendrovė pastovias pajamas gauna iš patalpų, estrados nuomos. Estrada yra po atviru dangumi, todėl teigiama, kad ji nepatraukli koncertų bei pramogų rengėjams. Be to, veikla yra ne tik sezoninė, bet ir priklauso nuo oro sąlygų. Renginiai joje vyksta 3-4 kartus per metus, ir tie patys dažniausiai būna nekomerciniai.
Jau kurį laiką įvairiuose sluoksniuose vyko diskusijos, ką daryti, kad estrada vėl būtų patraukli. Vienas variantų - pertvarkyti parką į rekreacinę zoną su dviračių takais, SPA centrais, vandens poilsio parku. Kitas - skirti parką kultūrinei funkcijai.
Buvo pasiūlyta ir tokia mintis: nugriauti vasaros koncertų estrados sėdimąją betoninę dalį, užsėti lygią vietą žole, kad joje galėtų rinktis žiūrovai.
Dar vienas variantas - uždengti estradą, tačiau tokia idėja Kolegijai atrodė neracionali, nes reikalautų labai daug lėšų, be to, nesugebėtų konkuruoti su statoma universalia sporto arena bei Palangos vasaros estrada.
Iškelta net idėja įkurti kultūros kompleksą - šalia vasaros koncertų estrados pastatyti naująjį Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą.
Galop politikai nusprendė, kad UAB "Poilsio parkas" turėtų būti likviduota, kadangi uždarosios akcinės bendrovės statusas neleidžia gauti finansinių dotacijų iš savivaldybės biudžeto, bendrovė turi pati išsilaikyti.
Jei turtas būtų perimtas pačios savivaldybės, pinigų būtų galima skirti. Estradą valdyti galėtų arba pati savivaldybė, arba jos biudžetinė įstaiga, arba operatoriai, parinkti koncesijos pagrindais. Leisti privatizuoti bendrovę atsisakyta.
Bet kuriuo atveju politikai nutarė siekti, kad estrada išliktų, tik neaišku, kokiu pavidalu.
Denisas NIKITENKA