Laivai Klaipėdos jūrų uoste kraunami lauko sąlygomis, todėl darbai stabdomi stipriai lyjant ir įsisiautus audrai. Tada vagonai stovi, atvyksta kiti ir taip susidaro ilgos eilės. Už vagonų prastovas baudas moka grūdų eksportuotojai, iš anksto galimoms išlaidoms ištraukę pinigus iš ūkininkų.
Baudos auga ir per krizę
Klaipėdos jūrų uoste susidarė paradoksali padėtis. Lietuviai grūdų supirkėjai-eksportuotojai (per sezoną Lietuva eksportuoja 1,8–2 mln. t grūdų) dėl vagonų prastovų turi mokėti dideles baudas. Iki 2009-ųjų AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) buvo nustačiusi 3 Lt/val. už vagono su grūdais prastovą praėjus 48 val. nuo jo įvažiavimo į Klaipėdos geležinkelio stotį. Pernai LG dar labiau sugriežtino sąlygas: ėmė reikalauti 5 Lt/val. ir prastovą skaičiuoti praėjus 24 valandoms nuo vagono įvažiavimo į Klaipėdos geležinkelio stotį. Tokios sąlygos galios ir šį sezoną.
Padidintos baudos smaugia grūdų supirkėjus, tad jie priversti dėl šių galimų prastovų dar labiau sumažinti grūdų supirkimo kainas.
Neseniai Susisiekimo ministerijoje įvykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ bei „Lietuvos geležinkelių“ atstovai, bandyta tartis, ieškoti kompromisų. Tačiau susitarti nepavyko. Geležinkelininkai aiškino dirbantys ūkinėje organizacijoje, todėl negali patirti nuostolių.
Nenugalimos priežastys
Dėl kokių priežasčių ir dėl kieno kaltės vagonai prastovi? Paprastai grūdų eksportuotojai – bendrovės ar kooperatyvai – užsako vagonus suderinę laivų atplaukimo laiką. Taigi prastovų lyg ir neturėtų būti. Juk iš vagonų grūdai dažniausiai kraunami į laivus, o ne į tarpinius sandėlius.
Laivai Klaipėdos jūrų uoste kraunami lauko sąlygomis, todėl darbai stabdomi stipriai lyjant ir įsisiautus audrai. Tada vagonai stovi, atvyksta kiti ir taip susidaro ilgos eilės.
„AB „Lietuvos geležinkeliai“ negali prisiimti atsakomybės už riziką, kuri veikia kitų ūkio subjektų organizuojamą veiklą, šiuo atveju dėl „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ darbų nutraukimo esant netinkamoms oro sąlygoms. Nuostolių, patirtų dėl šių priežasčių, „Lietuvos geležinkeliai“ neturi galimybių kompensuoti“, – rašoma LG atsakyme grūdų eksportuotojams.
„Suprantame geležinkelininkų argumentus, tačiau ir mes, grūdų perdirbėjai, nukenčiame dėl tų pačių priežasčių“, – sako Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LGPA) konsultantas Raimondas Guobys.
Uoste reikia statyti grūdų elevatorių
Specialistai pirštu baksnoja į kaimyninį Liepojos uostą. Per Liepojos uostą gabenantieji grūdus žino, kad šiame uoste laivų krovos darbai sustabdomi tik siaučiant labai didelei audrai. O štai lietus gali merkti kaip iš kibiro, tačiau laivai kraunami. Priežastis paprasta – Liepojos uoste jau seniai įrengtas grūdų elevatorius ir šiuo metu latviai stato antrą – apie 20 tūkst. t talpos grūdų elevatorių. Beje, Liepojoje, VL žiniomis, investuoja ir kelios stambios Lietuvos kompanijos. Kodėl delsia klaipėdiečiai?
Pirmi pažadai duoti prieš pusmetį. Susisiekimo viceministras A.Štaras pažadėjo, kad Klaipėdos jūrų uosto plėtrą planuojama pradėti dar šią vasarą.
Klaipėdos uosto direkcija įpareigota parengti projektą, skirti vietą grūdų elevatoriui statyti ir apie tai paskelbti investuotojams. Planuojama pastatyti apie 70 tūkst. t talpos elevatorių. Bus rengiamas konkursas statybų kompanijoms ir investuotojams. Tačiau kol kas jokie darbai nepradėti. Kažko laukiama.
Investuotų ir smulkieji?
Grūdų elevatoriaus statyba labiausiai suinteresuoti stambiausieji grūdų eksportuotojai. Rinkos užsienyje savarankiškai ieškoti išdrįstančios nedidelės bendrovės ar kooperatyvai kol kas išsiverčia savo jėgomis. Štai kooperatyvo „Lietuviški javai“ direktorius Audrius Juodis sako: „Mums naujojo elevatoriaus statyba kol kas nesvarbi, nes uosto teritorijoje nuomojame apie 5 tūkst. t talpos sandėlius. Tiek užtenka užpildyti nedidelį laivą.“
Be to, kooperatyvo nariai ūkininkai taip pat turi nemažai sandėlių, todėl užsakius laivą grūdai vežami automobilių transportu. Tačiau kooperatyvo direktorius neatmeta investavimo galimybės.
„Reikia apskaičiuoti. Kol kas tokio klausimo kooperatyvo valdyba nesvarstė, nes nebuvo ir viešo pasiūlymo“, – sako A.Juodis.
Linkę apsidrausti
Grūdų eksportuotojai jau antrus metus prieš grūdų eksportavimo sezoną skambina varpais dėl galimo vagonų grūdams vežti trūkumo. Skambinama ir dabar.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija ir šįmet „Lietuvos geležinkeliams“ priminė, kad derliaus nuėmimo metu Lietuvoje reikės ne mažiau kaip 850 grūdams transportuoti skirtų vagonų.
„Mums labai svarbu užsitikrinti vagonų tiekimą. Jei negalėsime išvežti grūdų, juos teks laikyti sandėliuose, todėl atsiras daugiau išlaidų, be to, laivai turi būti visiškai prikrauti“, – sako LGPA prezidentas Tautvydas Barštys.
Tačiau vieno kooperatyvo vadovas VL tvirtino, kad perdirbėjai be reikalo triukšmauja: „Pastaraisiais metais jokių problemų dėl grūdų transportavimo geležinkelio vagonais per Klaipėdos uostą nekilo. Manau, kad stambieji grūdų eksportuotojai taip apsidraudžia. Be to, į uostą grūdai paprastai vežami ne tik geležinkeliu, bet ir automobilių transportu.“
„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas tikina, jog bus imamasi priemonių, kad šių metų derliaus ėmimo metu būtų užtikrintas reikiamas vagonų skaičius.
Albinas Čaplikas
