Pasak E.Gentvilo, pagrindinė pretenzijos priežastis – nutraukta sutartis su bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“ ir dėl to esą padaryta žala.
„Man vadovaujant uostas neapmokėjo „Klaipėdos hidrotechnikai“ už dalį atliktų darbų. Tačiau tam buvo objektyvių priežasčių. Šiai įmonei buvo paskelbtas bankrotas, jos sąskaitos buvo areštuotos ir antstoliai mums draudė mokėti pinigus. „Klaipėdos hidrotechnika“ pačiam uostui buvo skolinga 9 mln. litų, kurių dėl bankroto mes būtume neatgavę. Todėl aš, būdamas ūkiškas vadovas, siūliau užskaityti mokėjimus mažinant skolą, tačiau bendrovė nesutiko“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime teigė Liberalų partijos pirmininko pavaduotojas.
Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus BNS patvirtino, kad toks reikalavimas E.Gentvilui buvo pateiktas.
E.Gentvilas atkreipė dėmesį, kad pagal 2006 metų gruodį pasirašytą sutartį dėl uosto krantinių statybos bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“ turėjo darbus atlikti per 20 mėnesių, tačiau laiku nespėjo jų baigti.
„Įsisavino tuo metu kokius 63 mln. litų, ir tuometinė uosto direkcija, man dar nedirbant, sustabdė darbus, nutarė koreguoti techninį projektą. Uosto direkcijai tuo metu vadovavo socialdemokratas Sigitas Dobilinskas, uosto direkcijos valdybai vadovo Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus, kuris dabar yra uosto generalinis direktorius“, – teigė liberalas.
Anot E.Gentvilo, dar jam nedirbant uoste, „Klaipėdos hidrotechnikos“ sąskaitos buvo areštuotos.
Vadovauti Klaipėdos uosto direkcijai E.Gentvilas pradėjo 2009 metų birželio 16 dieną.
„Ir štai ši įmonė nepajėgi dirbti, vis reikalaujanti pinigų, reikalaujanti atnaujinti statybas, o techninio projekto koregavimas dar neparuoštas. Atėjo laikas, kai man nebeliko nieko kito, kaip nutraukti šitą sutartį. Prieš tai protokolu 2011 metų balandžio 11 dieną susitarus, kad sutartis bus nutraukta. 2011 metų rugsėjo 28 dieną paskelbtas naujas konkursas nebaigtiems darbams atlikti“, – pasakojo buvęs uosto vadovas.
Jis pabrėžė, kad sutarties nutraukimą lėmė dar 2008-aisiais priimtas sprendimas jos vykdymą sustabdyti, būtent po to prasidėjo „Klaipėdos hidrotechnikos“ finansinės bėdos.
„Tačiau turbūt visi suprantame, kad sutarties nutraukimas, kurį teko atlikti mano vadovaujamai administracijai, buvo sukeltas buvusios sutarties sustabdymo, kuris buvo atliktas su A.Vaitkaus žinia“, – akcentavo E.Gentvilas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad parašą dėl naujo konkurso baigti krantinių statybą skelbimo padėjo ne jis, o direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė. E.Gentvilas svarstė, kad tuo metu jis galėjo būti išvykęs į komandiruotę.
„Bet kokiu atveju jokia pretenzija man asmeniškai negali būti taikoma, kadangi nėra mano jokios valios“, – tvirtino parlamentaras.
Jis Klaipėdos uosto direkcijos vadovą A.Vaitkų apkaltino politiniu kerštu – pastarasis su Socialdemokratų partija kandidatuoja į Seimą. Seimo rinkimai vyks spalio 9 dieną.
„Man akivaizdu, kad tai yra politinis spektaklis. Šiandien negaus uosto direkcija iš manęs 1,9 mln. eurų, aš neatmetu galimybės, kad kitą savaitę išgirsime įdomią naujieną – uosto direkcija kreipėsi į apygardos teismą, prašydama areštuoti Gentvilo šeimos turtą“, – prognozavo E.Gentvilas.
A.Vaitkus penktadienį BNS teigė nenorintis komentuoti E.Gentvilo pareiškimų, esą tai politinis kerštas.
„Man tokius pasamprotavimus net gėda būtų komentuoti. Yra teisiniai dalykai, ir mes neturime teisės pasirinkti vienokį ar kitokį, yra teismo sprendimai, ir mes pagal tuos sprendimus vykdome išieškojimą, padarytą žalą įmonei“, – BNS sakė A.Vaitkus.
E.Gentvilas penktadienį taip pat sakė, kad Klaipėdos uosto direkcija jam nepateikė dokumentų, kuriais remiantis nustatyta uostui padaryta žala, nes teismas tik priteisė sumokėti už atliktus darbus.
Kita vertus, E.Gentvilas pripažino, kad „Klaipėdos hidrotechnikai“ nėra sumokėta už visus atliktus darbus.
Praėjusių metų rugsėjį Apeliacinis teismas pripažino, kad „Klaipėdos hidrotechnikos“, „Strabag Wasserbau“ ir Klaipėdos jūrų uosto direkcijos krantinių statybos rangos sutartis 2011 metais buvo nutraukta dėl direkcijos kaltės, todėl uostas įmonėms turi sumokėti daugiau nei 2,9 mln. eurų skolų, palūkanų ir netesybų.
„Klaipėdos hidrotechnika" ir „Strabag Wasserbau“ siekė prisiteisti daugiau nei 6,26 mln. eurų.
