„Į Klaipėdos mobilų punktą kasdien COVID-19 tyrimams neatvyksta apie 20 proc. iš anksto profilaktiniam testavimui užsiregistravusių gyventojų ir apie 5 proc. PGR tyrimui iš anksto užsiregistravusių asmenų, o tai yra apie 160 asmenų kasdien. Tiek pat gyventojų per dieną galimybės testuotis netenka.
Jeigu pasikeitė Jūsų planai ir nusprendėte nebesitestuoti, prašome atšaukti savo registraciją – parašyti laišką adresu [email protected], nurodyti registracijos numerį, vardą ir pavardę.
Pasirūpinkite, kad galimybe testuotis galėtų pasinaudoti kiti, kuriems reikalinga ši paslauga. Būkime supratingi ir draugiški“, – rašoma Klaipėdos miesto savivaldybės socialiniuose tinkluose.
Grubliauskas: tai pagalys ratuose
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas aiškina, kad nuo rugsėjo 15 d. Klaipėdoje dirba keturi mobilieji punktai. Jie, pasak mero, dirba pilnomis pajėgomis ir gyventojus testuoja kasdien nuo 8:00 iki 20:00.
Per dieną šiuose punktuose iš viso paimama apie 1200 mėginių tyrimams. Taip pat du kartus per savaitę yra atliekami serologiniai tyrimai, tačiau jie atliekami ne mobiliuosiuose punktuose, o Klaipėdos poliklinikoje.
Meras detalizuoja, kad apie du trečdaliai jau minėtų per dieną paimamų 1200 mėginių yra tų asmenų, kurie turi profilaktiškai testuotis dėl darbo. Tai sudaro apie 800 mėginių. Likę 400 yra PGR tyrimai.
„Iš tų 800 maždaug 20 proc., penktadalis, neatvyksta nustatytu laiku. Čia maždaug iki 200 tokių neatvykimų per dieną“, – tv3.lt sako V. Grubliauskas.
Tai, pasak mero, labai trikdo ir išbalansuoja Klaipėdos mobiliųjų punktų veiklą.
„Kaip matote, apkrova yra tikrai didžiulė, tai bendroje sistemoje yra toks pagalys ratuose“, – įvardija V. Grubliauskas.
Iš tų, kurie užsiregistruoja atlikti PGR tyrimus, atvyksta praktiškai visi, kaip sako V. Grubliauskas, iki 5 proc. užsiregistravusių neatvyksta.
„Viena iš bėdų yra ir ta, kad Klaipėda praktiškai didžiąja dalimi viena pati, ypač savaitgaliais, veža viso regiono poreikį. Tiek Klaipėdos rajonas, tiek Palanga, tiek Kretinga, jei neklystu, savaitgaliais nedirba, o kai dirba, dirba sutrumpintais grafikais.
Suprantu, kad ten ir žmonių stoka yra, ir, matyt, kiti organizaciniai aspektai. Bet kuriuo atveju, žmonės, kurie negauna galimybės testuotis savo savivaldybėje, važiuoja į Klaipėdą. Todėl Klaipėda perkrauta ir dirba ant galimybių ribos“, – pasakoja V. Grubliauskas.
„Negalime atsainiai pasižiūrėti į tokį rimtą klausimą“
Klaipėdos meras sako, kad priežastys, kodėl žmonės, užsiregistravę testuotis neatvyksta, neaiškios. Niekas neapklausinėja įmonių, kurių darbuotojai turėtų testuotis.
Vis dėlto V. Grubliauskas mano, kad pradėti bendrauti su tomis bendrovėmis reikėtų.
„Manau, kad reikalingas atgalinis ryšys, informuoti delegavusius vadovus ar institucijas apie tai, kad vienas ar kitas žmogus, kuris turėjo atvykti profilaktiniam testui neatvyko ir kad būtų vietoje aiškinamasi. Mobilusis punktas yra ta vieta, kuri atlieka ir taip labai sudėtingą misiją, o dar atlikti kažkokius aiškinimusis ar tyrimus, fiziškai laiko nėra ir žmonių trūksta“, – teigia V. Grubliauskas.
Politikas planuoja rekomenduoti Klaipėdos miesto poliklinikai pagal turimas galimybes informuoti testuotis asmenis delegavusias institucijas apie testuotis neatvykusius žmones.
„Identifikuoti pavyks, nėra sudėtinga, bet jei pavyks informuoti, kad į tai būtų sureaguojama kitų institucijų, manau, kad tai reikia daryti. Mes negalime atsainiai pasižiūrėti į tokį rimtą klausimą ir juo labiau, kai toks atsainumas blaško ir taip sudėtingai dirbančios sistemos darbą“, – sako V. Grubliauskas.
Pastebima, kad dėl testuotis neatvykstančių asmenų susidaro dar ilgesnės eilės.
„Tie 200, kurie neatvyko tą dieną, jie gi kitą dieną turės atvykti, nes jiems juk privalomas profilaktinis testavimas“, – sako V. Grubliauskas.
Tokių tendencijų, kad skiepui užsiregistravę klaipėdiečiai skiepytis neatvyktų, kol kas nepastebima.
Kol kas tik Klaipėdos problema
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius sako, kad tai kol kas yra tik Klaipėdos problema.
„Kol kas indikacijos yra tik apie Klaipėdą. Kiti kolegos, periodiškai turime nuotolinių pasikalbėjimų, nesiskundė, kad būtų registruojamasi ir neatvykstama“, – tv3.lt teigė M. Sinkevičius.
Sergamumo koronavirusu situacija Klaipėdoje ir toliau išlieka sudėtinga. Klaipėda patenka į juodąją spalvinę zoną. 100 tūkst. gyventojų per paskutines dvi savaites čia tenka 1 092,9 susirgimai, kai Lietuvoje bendras rodiklis siekia 490,4.
Klaipėdos mieste teigiamų koronaviruso testų dalis per paskutinę savaitę sudaro 8,9 proc., o bendrai Lietuvoje šis rodiklis siekia 6 proc.
Klaipėdoje nuo COVID-19 paskiepyta 53,2 proc. gyventojų. Daugiausia gyventojų paskiepyta 65–69 m. amžiaus grupėje – suvakcinuota 74,3 proc. jai priklausančių asmenų. Mažiausiai suvakcinuota 12–15 m. amžiaus grupė – paskiepyta 20,9 proc. Jai priklausančių asmenų.
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 Klaipėdos miesto savivaldybėje mirė 195 žmonės.
