„Visi Dercekliai Priekulės rajone dreba. Namų langai, sienos, o ir rankos dreba po to tokių sprogimų. Atrodo, esam papuolę į karą!“ – teigia su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi Derceklių gyventoja Lilija.
Moteris nerimauja, kad nuo smūgių sukeltos vibracijos bus pažeistos namų konstrukcijos. Ji pridūrė, kad žala daroma ir patiems gyventojams, mat nuo sprogimo bangos užgula ausys, be to, sukeliamas didžiulis stresas.
„Ar protas pasimaišė visai? Šitiek tūkstančių gyventojų verčiami nervintis ir baimintis!“ – piktinasi Lilija.
Šaudymai vyks iki penktadienio
Lietuvos kariuomenė primena, kad gegužės 13–17 d. Brigados generolo Povilo Plechavičiaus poligone Kairiuose, Klaipėdos rajone, vyksta eFP ( angl. Enhanced Forward Presence) Čekų kontingento koviniai šaudymai.
Čekų kontingento kariai šaudo savaeigėmis ratinėmis artilerijos sistemomis SPGH-M77 „Dana“.
Minėtomis dienomis šaudymai turėtų vykti iki 18 val.
Kariuomenė pažymi, kad pratybos yra privalomos, jos vyksta toliau nuo gyvenamųjų namų, karinėms reikmėms skirtoje teritorijoje, laikantis visų saugumo reikalavimų.
„Primename, kad pagal Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą karinė teritorija yra krašto apsaugos sistemos institucijų valdoma ar jų naudojama teritorija (lauko teritorija, pastatas ar patalpa), kitokia aptverta ar kitu suprantamu būdu pažymėta teritorija, priskirta ir (ar) naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų reikmėms, taip pat suprantamu būdu pažymėta vietovė, kurioje Lietuvos kariuomenė su sąjungininkais atlieka karinius mokymus ir pratybas, sprogmenų kenksmingumo pašalinimo, gelbėjimo ar kitus valstybės saugumo ir gynybos reikmėms skirtus darbus.
Šaudymo pratybos yra būtina Lietuvos kariuomenės karinio rengimo dalis, jas vykdyti tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu yra privaloma kiekvienam kariui, kadangi Valstybės gynyba būtų vykdoma nepriklausomai nuo paros laiko ir tam būtina ruoštis. Pratybų metu šaudymo instruktoriai griežtai laikosi saugumo reikalavimų, patvirtintų teisės aktais“, – nurodoma Lietuvos kariuomenės komentare.
Praėjusią savaitę Kairių poligone taip pat vyko Lietuvos ir JAV kariuomenių kovinio šaudymo pratybos „Neatidėliotinas atsakas 2024“. Jų metu į Baltijos jūrą šaudyta iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS. Tokios pratybos Lietuvoje vyko pirmą kartą.
Gabrielius Landsbergis apie neva sėjamą baimę dėl karo: „Net Vokietijos gynybos ministras sako panašius dalykus“
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Lietuvoje užduoda aiškų ir griežtą užsienio politikos toną: mūsų šalis yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų bei priešinasi Rusijos ir Kinijos siekiui nutildyti demokratijas jėga arba užkišti jas ekonomine nauda.
Interviu BBC „HARDtalk“ žurnalistui Stephenui Sackurui Lietuvos diplomatijos vadovas bandė išdėstyti savo viziją, o šiame dėstyme netrūko gana griežtų pamokymų daugeliui užsienio politikos lyderių, kaip jie turėtų elgtis su Rusija. Į žurnalisto klausimą, ar Lietuvos valdžia nesėja karo baimės tarp žmonių, G. Landsbergis atkerta – daugelis Europos lyderių kalba panašiai.
Ištrauka iš G. Landsbergio interviu su BBC žurnalistu S. Sackuru:
Tęsiant mintį kodėl ir kada Putinas sustos, jūs atrodote labai įsitraukęs ir vanagiškas advokatas už didesnę pagalbą Ukrainai, už jos pergalę kare. Bet jūs taip pat siunčiate žinutę savo žmonėms bei platesnei publikai Europoje ir Jungtinėse Valstijose, kad jūsų šalis irgi susiduria su labai didele grėsme iš Rusijos. Jūs atrodote tarsi galėtumėte įsivaizduoti Rusijos ataką prieš Lietuvą labai netrukus. Kur jūsų įrodymai, kurie tai pagrįstų?
Iš pat pradžių aš pasakiau, kad moraline prasme yra teisinga paremti Ukrainą. Tai egzistencinis klausimas.
Bet ar jūs nesėjate baimės tarp savo žmonių? Baimės, kuri nėra pateisinama. Net jūsų prezidentas pernai pasakė jums prisėsti ir nusiraminti, kai jūs pareiškėte, jog tik laiko klausimas, kada Rusija atsiųs karius.
Aš ne vienintelis, kuris taip teigiu. Jūs tikriausiai žinote, kad daugelis Rytinio pakraščio valstybių lyderių kalba panašiai. Net Vokietijos gynybos ministras sako panašius dalykus, siekdamas reformuoti karines pajėgas.
Jis kalbėjo apie laikotarpį nuo 5 iki 8 metų. Jūs kalbate apie kur kas trumpesnį laikotarpį. Beje, net jūsų šalies kariuomenės vadas pasakė: „Šiais metais, kitais metais galimybė arba tikimybė, kad prasidėtų karas tarp Rusijos ir NATO, yra praktiškai labai žema. Ypatingai žema“.
Aš nesu cituojamas korektiškai. Mano vertinimai nesiskiria nuo kitų regiono šalių. Tačiau padėtis gali keistis, priklausomai nuo to, kaip Ukraina atsilaikys. Jeigu Ukraina sugebės laimėti, nustumti frontą bei išlaikyti sėkmę fronte, tada mes būsime visai kitokioje strateginėje padėtyje. Jeigu jie nesugebės, jeigu situacija pablogės labai staigiai, iš čia kyla daug pavojų.
Lietuvoje prasidėjo intensyvus pratybų ciklas
Vasario mėnesį Lietuvoje prasidėjo vienas intensyviausių pratybų periodų, kuriame dalyvaus per 20 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių, tūkstančiai karinės technikos vienetų. Aktyvus karinių pratybų ciklas NATO plotmėje tęsis visus 2024 metus.
Apytiksliais skaičiavimais šį pavasarį Lietuvoje gali būti apie 20 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenės karių. Taip pat šimtai vienetų technikos, įskaitant tankus, kovos mašinas, haubicas.
„Bus didžiulis matomumas kariuomenės Lietuvoje, tai turėtų būti pastebėta ir (...) turės efektą mūsų visuomenei. Keliais judės daug technikos, gali būti ir trukdžių ar įvykių. Pranešame gyventojams, kad tokia technika važinės, raginame elgtis atsakingai tiek lenkiant, tiek prasilenkiant, taip pat bendraujant su kariais“, – žurnalistams balandį sakė kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.
„Mes stengsimės informuoti visuomenę apie visas pratybas, apie įsitraukimą mūsų nacionalinių pajėgų į šias pratybas, apie sąjungininkų dalyvavimą ir atvykimą į Lietuvą, apie šių pratybų intensyvumą. Ir, aišku, su visais iššūkiais, su kuriais galėtų susidurti mūsų visuomenė, tokie kaip transporto trikdžiai ir t. t.“, – teigė jis.
Spaudos konferencijos dėl karinių pratybų bus rengiamos kiekvieną savaitę iki ciklo pabaigos birželio viduryje.
Pratybos – atsakas į pasikeitusią geopolitinę situaciją
Pasak kariuomenės vado, visos pratybos, kaip ir sąjunginiai NATO gynybos planai, yra „atsakas į pasikeitusią geopolitinę situaciją“.
„Tai iš anksto suplanuotos, organizuotos, numatytos apimtys ir vietovės toms pratyboms. Todėl ir mūsų, ir sąjungininkų dalyvavimas yra planinis, iš anksto numatytas“, – sakė V. Rupšys.
„Atliekame savo kariuomenės pareigą – pasirengimą valstybės ir sąjungininkų ginkluotai gynybai“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, pagrindinis visų pratybų planas yra ištestuoti pernai NATO viršūnių susitikime Vilniuje patvirtintus NATO gynybos planus. V. Rupšys įvardijo du esminius pratybų tikslus.
„Pagrindiniai du pratybų tikslai [įgyvendinami] užtikrinant greitą pajėgų perdislokavimą iš vienos valstybės į kitą (tai mes matome ir NATO plotmėje, ir dvišaliame susitarime su kitomis valstybėmis) ir testuojant [Lietuvos], kaip priimančiosios šalies, gebėjimus, per abu šiuos tikslus siunčiant atgrasymo žinią potencialiam mūsų priešininkui ir agresoriui“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Anot V. Rupšio, pratybos orientuotos į nacionalinį ir regioninį pasirengimą realiai kovoti, jei prasidėtų kariniai veiksmai, o kaip papildoma kryptis numatoma dvišalės pratybos su JAV.
„Visos pratybos pagrįstos reališkumu. Tai nebus pasitreniravimas dėl pasitreniravimo. Bus testuojami operaciniai planai, išskleidžiamos strateginės operacinės vadavietės, taip kaip mes darytume realiai pasirengdami karinio konflikto metu, ir sąjungininkų atėjimas čia, pagrįstas regioniniu principu ir tiesioginiu JAv ginkluotųjų pajėgų dalyvavimu atgrasyme ir gynyboje Lietuvoje“, – vardijo generolas.
