„Klaipėdoje neįgalieji nemylimi, o judant neįgaliojo vežimėliu geriau iš namų nejudėti“,- akcentuoja uostamiesčio neįgaliųjų atstovai. Metai eina, o pažadai pritaikyti miestą neįgaliesiems ir lieka pažadais. Paskutiniame Klaipėdos tarybos posėdyje tarybos narė Lilija Petraitienė iškėlė seną problemą. Žmonėms su negalia skirtas renginys vyko Žvejų rūmuose, tačiau vežimėliu į juos neįmanoma patekti.
„Daug šnekama apie neįgaliųjų integraciją į visuomenę ir ne pirmus metus. Deja, darbai tik „popieriuje“ arba apsiribojama renginiais. Tuo tarpu, realiame gyvenime negalios kamuojamiems žmonėms sunku patekti net į visuomeninius objektus. Gal pagaliau juos padarykime atvirus visiems? Tai būtų tikra dovana uostamiesčio neįgaliesiems“, – prašė L. Petraitienė.
Tarybos valdančiųjų koalicijos atstovas atkirto, kad tam trūksta lėšų. Esą jų galėtų skirti vyriausybė – neva tai ne savivaldybės, o šalies pareiga. Visgi, sugėdinus ir kitiems tarybos nariams – pinigų pastatų pritaikymo neįgaliesiems pažadėta rasti.
Ir praėjus keletui dienų po šio pažado Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmai direktorius apie tai nieko nebuvo girdėjęs.
Anot Žvejų rūmų direktoriaus Alvydo Juozo Lenkausko, įstaiga rūpinasi neįgaliųjų poreikiais kiek išgali, iš savo lėšų. „Jei paprašome savivaldybės prisidėti, išgirstame atsakymą, jog trūksta pinigų ir pan. Iš savo įstaigos rezervo prieš pora metų nupirkome nešiojamą pandusą. Prieš renginį jis sumontuojamas, pasibaigus renginiui – išmontuojamas. Negalime jo palikti lauke, nes bijome, kad gali būti pavogtas“,- sakė vadovas.
Norint patekti į Žvejų rūmus vežimėlyje sėdinčio žmogaus laukia keletas barjerų – dideli laiptai vedantys link rūmų (juos bandoma aplenkti prie pastato privažiuojant iš šono) bei pora laiptelių vedančių į pastatą. Prie pastarųjų pastatomas nešiojamas pandusas arba laukia vežimą pasiruošę užnešti kultūros centro darbuotojai.
„Visada stengiamės padėti. Būtų šaunu, jog į mūsų renginius bilietus perkantys, judėjimo negalią turintys, žmonės iš anksto praneštų, jog pandusas bus būtinas. Bendradarbiaukim. Prieš keletą dienų pas mus vyko neįgaliesiems skirtas renginys, tad ir pandusas buvo paruoštas, ir jiems padėti galintys darbuotojai išrikiuoti. Deja, nė vieno žmogaus su vežimėliu nesulaukėme…“,- švelniai apgailestavo A.Lenkauskas.
Pasak vadovo, Žvejų rūmams reikia rekonstrukcijos, o tam būtinos didelės investicijos. Šiuo metu problemos sprendžiamos tik geranoriškumo ir užuojautos dėka. „Visada esam pasiruošę padėti vežimėlyje sėdinčiam žmogui įsitaisyti salėje. Tai taip pat nelengva užduotis. Salė tam nepritaikyta, sodinam salės šonuose, prie įėjimų arba net nešam vežimėliuose sėdinčius žmones į antrą aukštą“,- sakė A. Lenkauskas.
Direktorius akcentuoja, kad neįgalieji kultūros centre laukiami ir sprendimas visada bus rastas. „Varganus atlyginimus gaunantys kultūros darbuotojai likimo draugus visada supras. Savivaldybės klerkai gal ne. Manau, jog daug sunkiau vežimėliu patekti į miesto savivaldybę, socialinį skyrių ar kitur“,- tikino pašnekovas.
Pastatų pritaikymas neįgaliesiems Klaipėdoje matyt tikrai opi problema. Daugelį metų vienai iš neįgaliuosius jungiančiai organizacijai vadovaujantis klaipėdietis nesutiko būti įvardintas. Anot jo, Klaipėdoje galioja patarlė: „šuo loja, o karavanas eina“. Esą tik miesto vadovai keičiasi, o neįgaliųjų problemos išlikusios tos pačios, kaip ir prieš dešimtmetį.
„Apie Žvejų rūmus klausiat? Aišku ten negalima patekti ir taip jau 100 metų.. Kiek galima apie tą patį kalbėti… Net į vienos iš Klaipėdos ligoninių onkologijos skyrių veda toks pandusas, kad net aš būdamas gana stiprus važiuodamas vežimėliu nusisukčiau sprandą. Muzikinis teatras – nepakliūsit… Miesto merija – tik į pirmą aukštą. Biržos tiltas turi šaligatvius, bet norint ant jų patekti reikia įveikti laiptus… Išeina, kad neįgalieji turėtų važiuoti gatve“,- su ironija kalbėjo vežimėlio pagalba judantis vyras.
Anot jo, daugelis privačių medicinos centrų ar privačiai dirbančių gydytojų įsikūrę kone buvusiuose butuose, tad neįgaliesiems neprieinami – į juos patenkama laiptais. Tas pats su kai kuriomis vaistinėmis. „Aš suprantu, kad kai kurie pastatai seni ir juos pritaikyti sunku. Belieka padėkoti, jog privatininkai įrengia nors skambutį prie vaistinės durų ir vaistininkė išeina paimti receptų“,- sakė neįgaliųjų organizacijos vadovas.
Aktyvus Klaipėdos visuomenininkas Andrejus Larionovas pasakojo, jog prieš daugiau nei metus su neįgaliu draugu bandęs pasivažinėti po uostamiestį, o vietos spauda viešinusi šios pilietinės akcijos metu rastas problemas. Deja, ir praėjus daugiau nei metams niekas nepasikeitė.
„Turėdamas judėjimo negalią į Savivaldybę pateksite sunkiai, į Socialinės paramos skyrių – taip pat. Graudžiai juokinga, bet į Neįgalumo nustatymo tarnybą – nepateksite. Jei jūsų būklė labai sunki – tai gydytojas jus apžiūrės mašinoje, sustojus šalia tarnybos, jei – geresnė – būsite užneštas į vidų. Šiai įstaigai statomas naujas pastatas, tad į senąjį matyt nebeinvestuojama…tad situacija nėra gera,- sakė A. Larionovas.
Pasak neįgalaus klaipėdiečio, uostamiestyje nepritaikytos net kirpyklos. Sunku naudotis bankomatais – sėdint vežime, jie įrengti per aukštai. Tas pats su viešosiomis interneto prieigomis – viename iš prekybos centrų įrenti kompiuteriai nepasiekiami, kai sėdi vežimėlyje. Atsargiam reikia būti išvažiavus pakvėpuoti grynu oru prie Danės upės – dalis krantinių atviros, tad lengvai galima nuriedėti į vandenį. Sunku pakliūti ir prie jūros – esą daugelis takelių skylėti arba jų visai nėra.
„Bandžiau susirasti darbą. Deja, ieškau jau metus ir nieko. Keisčiausia, jog net neįgaliuosius norinčios įdarbinti įmonės įsikūrusios antrame ar trečiame aukšte ir vos išgirdusios, jog judu vežimėlio pagalba, manęs atsisako. Kita vertus, mašinos neturiu, o miesto autobusai neįgaliems nepritaikyti, tad kaip į jį nuvažiuočiau. Gatvių šaligatviai taip pat labai duobėti, tad važiuodamas į darbą vežimėliu prarasčiau daug laiko,- apie savo kone neįmanomą misiją pasakojo vaikinas.
