Šis siekis motyvuojamas tuo, kad Klaipėdos rajone, visiškai šalia miesto ribų, gyvenantys žmonės patiria daug nepatogumų.
„Formaliai jie gyvena rajono teritorijoje, tačiau visi dirba Klaipėdoje, naudojasi miesto infrastruktūra. Susiduriama su sunkumais vedant vaikus į darželius, mokyklas, nes į Gargždus tėvai jų neveža, o pagal įstatymus ne Klaipėdoje registruotų tėvų atžalos negali lankyti miesto ugdymo įstaigų. Neseniai meriją pasiekė ir per 100 rajono gyventojų, pageidaujančių prijungti jų kvartalą prie miesto, parašai“, - dienraščiui pasakojo uostamiesčio savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.
Savo ruožtu Klaipėdos rajono politikai stoja piestu prieš tokius planus. Rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas „Lietuvos žinioms" pažymėjo, kad vietos politikai ne kartą yra pasisakę prieš savo teritorijos atidavimą Klaipėdai.
„Tokia nuostata buvo ir ji lieka. Žinoma, viską lems gyventojų norai, jų lūkesčiai. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį ir į keletą niuansų, susijusių su nekilnojamojo turto vystytojų planais. Kas gali paneigti, kad būtent jie yra suinteresuoti rajono žemių prijungimu prie Klaipėdos? Tokiu atveju brangtų ir jų parduodamas nekilnojamasis turtas“, - svarstė jis.
