Šįryt į nesankcionuotą piketą prie Klaipėdos miesto savivaldybės pastato rinksis ledo ritulio lazdomis, šalmais, pačiūžomis ir plakatais ginkluotų asmenų grupė, sieksianti pareikšti savo poziciją dėl uostamiesčio ledo arenos privatizavimo.
Mat šiandien Klaipėdos miesto taryba svarstys šių metų Privatizavimo fondo sąmatą, į kurią įtraukti ir 1,3 milijono litų, planuojamų gauti iš numatomo ledo arenos Šilutės plente privatizavimo. Jei miesto taryba sąmatą patvirtins, tai reikš, jog visi privatizuojami objektai turės būti parduoti, nes kitaip miesto biudžete ir vėl trūks lėšų. Taigi šios dienos politikų sprendimas gali būti lemiamas ledo arenai.
Sporto genocidas
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Klaipėdoje nepastatytas nė vienas naujas sporto objektas. Per tą laiką uždarytos, nugriautos, parduotos ar kitaip sunaikintos net šešios sporto salės.
Uostamiestyje ledo ritulio treniruotes lanko beveik 200 vaikų iš Klaipėdos, Gargždų, Kretingos ir kitų miestelių. Čia treniruojasi ir žaidžia dvi Klaipėdos, Kretingos, Gargždų, Telšių, Plungės, Tauragės ledo ritulio komandos, iš viso - apie 150 suaugusiųjų. Sparčiai populiarėja dailusis čiuožimas, kurio treniruotes lanko per 100 vaikų. Visos komandos glaudžiasi „Akropolio“ ledo arenoje, kuri nepritaikyta sportui.
Uostamiesčio ledo ritulininkai jau kelerius metus mina valdžios slenksčius, bandydami įrodyti, jog buvusi ledo arena Šilutės plente turi būti naudojama pagal paskirtį - grąžinta su ledu susijusioms sporto šakoms. Tačiau valdžia žiemos sporto šakų mėgėjus vis palieka „ant ledo“.
Parodos ir mistiniai kortai
Šiuo metu ledo arena panaudos sutartimi yra išnuomota „Žalgirio“ sporto draugijai, kuri pagal sutartį įsipareigojo naudoti pastatą sporto reikmėms ir įrengti teniso kortus. Tačiau sportu arenoje net nekvepia, nes ji dabar stovi tuščia ir vos kelis kartus per metus panaudojama parodoms rengti. Negana to, miesto Taryba ruošiasi areną privatizuoti ir ją įrašyti į „garbingą“ Klaipėdoje jau nugriautų ar kitaip sunaikintų sporto objektų sąrašą.
„Ledo arenos grąžinimas būtų teisingiausias ir natūraliausias žingsnis mūsų sporto šakos atžvilgiu. Mieste yra senos ledo ritulio tradicijos, tad bazė šiai sporto šakai būtina. Mums niekaip nesuprantamas valdžios nenoras naudoti ledo areną pagal paskirtį“, - stebisi ne vieną prašymą savivaldybei nusiuntęs Klaipėdos ledo ritulio klubo atstovas Jurijus Martinaitis.
Ledo ritulininkų teigimu, šios sporto šakos įranga net netrukdytų parodoms, kurias būtų galima rengti išardžius ledo ritulio aikštelę.
Kaimynų valdžia investuoja
„Vakarų ekspresas“ pasidomėjo, kokia žiemos sporto šakų situacija kaimyninėse šalyse - Latvijoje ir Estijoje (beje, estai turi puikų pavyzdį: 5 mln. gyventojų turinčioje Suomijoje įrengta apie 200 ledo arenų).
„Estijoje sporto plėtra buvo vykdoma etapais. Pirmajame etape dėmesio sulaukė krepšinis, vėliau atėjo baseinų eilė. Tuomet investicijos buvo nukreiptos į futbolo stadionus ir infrastruktūrą, dabar atėjo ledo ritulio laikas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Estijos ledo ritulio federacijos projektų vadovas Raulis Oja.
Estijoje, kurioje šiuo metu veikia septynios arenos, yra devynios ledo ritulio aikštelės. Šalies sostinėje Taline, kur gyvena apie 400 tūkst. gyventojų, trijose arenose įrengtos penkios ledo ritulio aikštelės, o vienoje arenoje šalia dviejų aikštelių dar išlieti penki akmenslydžio takai. Minėta arena įrengta buvusioje sovietinėje karinėje gamykloje, o lankytojų joje netrūksta net ir savaitės viduryje, nors pati arena gerokai aptriušusi ir nuo sovietų jungo pabaigos neremontuota.
„Pati naujausia ledo ritulio halė yra Viljandyje. Nors suomių pavyzdžiu skaičiuojama, jog viena ledo ritulio aikštelė turi būti skirta bent 40 tūkst. gyventojų turinčiam miestui, Viljandyje gyventojų - perpus mažiau. Miesto merui užteko pasakyti tokį argumentą - jei kas nors šalia esančiame kaimelyje apiplėš automobilį, žiūrėkite, kurių paauglių nebuvo treniruotėje ant ledo. Tai padarė įspūdį“, - kalbėjo Estijos ledo ritulio federacijos prezidentas Priitas Vilba.
Viljandyje estai pastatė neįprastą aikštelę. Buvusioje lauko aikštelėje įrengta ledo šaldymo įranga, atnaujinti bortai ir sukonstruotas stogas. Tačiau sienų nėra, tik uždanga nuo kritulių. Vietos gyventojams tai tapo didžiausia pramoga ir lankytinu objektu. Miesto valdžia su vietos verslininkais tikisi, jog kai arena prakus, atsiras lėšų ir pastato sienoms.
„Nežinau, kaip Lietuvoje, tačiau pas mus pastaruoju metu buvo skiriamas ypatingas dėmesys sporto objektams. Šalies valdžia pagaliau suprato, jog investicijos į sporto bazes - geriausia jaunimo nusikalstamumo prevencija, kuri veikia kur kas efektyviau nei skelbimai mokyklose ar lankstinukai gatvėse. Vaikų užimtumas dabar - šalies gerovė ateityje“, - Estijos valdžios politiką apibūdino P. Vilba.
Latvijoje - ledo ritulio bumas
Kaimyninė Latvija taip pat turi ne vieną stiprią krepšinio ar futbolo komandas, kurios jau įveikia Lietuvos stipriausius klubus. Tačiau niekas negali Latvijoje varžytis su ledo rituliu, kuris yra populiariausia sporto šaka. Latvijos ledo ritulio rinktinė nuolat dalyvauja pasaulio čempionatuose, o kartą yra įveikusi galingą Rusijos rinktinę ir tai tapo nacionaline kaimynų švente.
Šalyje pastaruoju metu buvo pastatytos kelios naujos ledo arenos ir dabar iš viso jų yra 12. Klaipėdai pavyzdžiu galėtų būti Ventspilis, kuriame pastatytas olimpinis kompleksas. Tai lietuviui neįsivaizduojama sporto oazė, kurios 51 proc. priklauso miesto savivaldybei, 49 - šalies olimpiniam komitetui. Kelių šimtų hektarų plote įsikūręs futbolo stadionas, krepšinio arena, ledo ritulio halė ir lengvosios atletikos maniežas tarnauja ne tik vos 40 tūkst. gyventojų turinčio Ventspilio reikmėms, čia nuolat treniruojasi ir komplekso viešbutyje gyvena olimpinės rinktinės rezervas bei šalies sporto ateitis.
Beje, nors mieste yra ledo ritulio aikštelė, stipraus klubo, rungtyniaujančio šalies čempionate, Ventspilis neturi. Ir puikiai be jo apsieina. Entuziastų, norinčių žaisti ledo ritulį, pakanka. Net per „Ventspilio“ krepšinio komandos rungtynių pertrauką sirgaliai bėga į koridorių žiūrėti per televiziją transliuojamas ledo ritulio rungtynes.
Artimiausia Klaipėdai ledo arena įrengta Liepojoje. Čia pasirinktas kitoks arenos valdymo ir išlaikymo modelis. Liepojoje karaliauja „Liepajas metalurgs“, metalurgijos gigantas, kuris, kitaip nei didžiosios Klaipėdos miesto įmonės, remia praktiškai visą Liepojos sportą. Nemažai klaipėdiečių gali papasakoti apie keliones stebėti Liepojos „Metalurgo“ futbolo klubo rungtynes, dabar vis daugiau lietuvių suka į Liepojos ledo areną.
Nė šimto tūkstančių gyventojų neturintis trečiasis Latvijos miestas gali pasigirti turintis šalies ledo ritulio čempioną ir puikią 1200 žiūrovų talpinančią ledo areną. Nors miestas oficialiai prie arenos išlaikymo neprisideda, objektui finansiškai padeda ledo ritulio klubas, remiamas metalurgijos gamyklos, kuri savo ruožtu sulaukia mokestinių nuolaidų iš savivaldybės. Tad Liepojoje taip pat įgyvendintas plačiai taikomas privataus ir valdiško sektorių bendradarbiavimo modelis išlaikant sportinį objektą.
Lietuvoje - balanos gadynė
Grįžtant prie Lietuvos reikalų, nesunku pastebėti, jog sporto plėtros atžvilgiu mes gyvename gūdžioje girioje ir vis klaidžiojame tarp medžių, ieškodami tinkamo kelio.
Uostamiesčio ledo ritulio entuziastai niekaip nesupranta valdžios nenoro spręsti šios sporto šakos problemų, juolab kad bazė yra, ją tik reiktų tinkamai įrengti.
„Vaikai veržte veržiasi į treniruotes, kurios vyksta nepritaikytoje ledo rituliui arenoje. Gal kada nors sulauksime normalaus valdžios požiūrio į mūsų ateitį - vaikus. Nes kad ir kiek mes kalbėtume apie nusikalstamumo ar narkomanijos prevenciją, geresnio užimtumo, kaip fizinis ar dvasinis lavinimas - nerasime. Juk ledo arena 1800 kv. metrų plote vienu metu gali sutalpinti apie šimtą vaikų - beveik šimtas laimingų veidų ir tiek pat patenkintų šeimų. Kur rasime geriau?“ - retoriškai klausė J. Martinaitis.
Miesto sporto skyriaus vadas Irenijus Zaleckis, paklaustas apie ledo ritulio galimybes sugrįžti į gimtąją areną Šilutės plente, kalbėjo optimistiškai.
„Manau, kad seniai laikas atgaivinti žiemos sporto šakas uostamiestyje, juolab kad ir sąlygos tam yra. Ledo arenoje Šilutės plente „Žalgirio“ sporto draugija nieko nenuveikė, tad visai logiška būtų areną pritaikyti žiemos sporto šakoms. Bazė yra, noras taip pat, belieka sulaukti tinkamų miesto politikų sprendimų“, - dienraščiui sakė I. Zaleckis.
„Be jokios abejonės, žiemos sportas Klaipėdoje reikalingas, mat ir tradicijos mieste gilios. Miestas turėjo stiprią ledo ritulio komandą, kuri garsėjo visoje Lietuvoje. Reikėtų pabandyti atgaivinti ledo areną, nes ir išlaidos tam nebūtų itin didelės.
Mano žiniomis, ledo įrangai ir aikštelės įrengimui nereikėtų nė milijono litų. Žinant, kiek pinigų skiriama įvairioms prevencinėms programoms, geriau tuos pinigus investuoti į vaikų užimtumą sporto aikštynuose“, - apie galimybę prikelti žiemos sporto šakas sakė savivaldybės Tarybos Strateginio plėtros komiteto pirmininkas Rimantas Cibauskas.
Beje, Lietuvoje Klaipėda yra vienintelis didmiestis - žiemos sporto šakų balta varna. Ledo arenas turi Vilnius, Kaunas, po savaitės naują ledo areną atidarys Šiauliai.
Vaclovas Gedvilas
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
