Klaipėdos apygardos prokuratūra trečiadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtai vykdomos veiklos „Klaipėdos hospise“. Kaip paaiškėjo šią savaitę, „Klaipėdos hospisas“ turėjo higienos pasą tik vienai lovai.
Vertina tik tai, ko patys paprašo
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo, kad visuomenės sveikatos specialistai, vertindami, ar įstaigai gali būti suteiktas higienos pasas, nuvyksta ir aiškinasi, ar galima vykdyti veiklą. Pasak R. Lingienės, bėda ta, kad vertinama tik tai, ko paprašo pati įstaiga.
„Matote, teisės aktai taip surėdyti, kad, įmonės prašymu, ir įvertinama ta veikla, kurios įmonė nori. Jeigu pateikta paraiška vienai lovai, tai visa infrastruktūra tam vienam asmeniui prižiūrėti ir buvo vertinama“, – situaciją aiškino R. Lingienė.
Jos teigimu, „Klaipėdos hospise“ yra sudarytos sąlygos prižiūrėti vieną pacientą, tačiau ne virš 30, kiek realiai yra šioje įstaigoje.
„Taip, neteisėta“, – į klausimą, ar teisėtą veiklą vykdo „Klaipėdos hospisas“, atsakė R. Lingienė.
Tačiau, nors įtariama, kad įstaiga vykdė neteisėtą veiklą, garbaus amžiaus pacientai iš jos nėra iškeldinami. Pasak R. Lingienės, taip yra todėl, kad šiems pacientams bet koks pajudinimas gali sukelti didesnį sveikatos pablogėjimą.
„Mūsų priemonės turi būti adekvačios. <...> Tai nėra prekės, kurias gali paimti ir išvežti“, – konstatavo R. Lingienė.
Vieninteliai pažeidimai – dulkėti paveikslai?
„Klaipėdos hospisą“ atstovaujantis advokatas Henrikas Mackevičius „Žinių radijui“ tvirtino, kad nesutinka su kaltinimu, kad „Klaipėdos hospisas“ vykdė neteisėtą veiklą.
„Mano nuomone, pasižiūrėjus į tuos dokumentus, aš nematau teisės pažeidimų“, – sakė advokatas.
Jo teigimu, įstaigai išduotame higienos pase nėra nurodytas nei lovų, nei palatų skaičius, o leidimas išduodamas tiesiog suteikti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas. H. Mackevičius tikina, kad higienos paso išdavimo taisyklėse nėra numatoma, kad turi būti nurodytas lovų ar palatų skaičius.
H. Mackevičiaus teigimu, patikrinimas „Klaipėdos hospise“ buvo atliktas balandžio 19 d. ir vieninteliai rasti pažeidimai buvo du ant sienų kabantys paveikslai, nuo kurių sunku valyti dulkes. Anot advokato, paveikslai iškart buvo nukabinti.
„Gali būti neesminių, formalių pažeidimų, kurie, mano nuomone, neturi esminės reikšmės“, – teigė H. Mackevičius.
Advokatas kėlė klausimą, kodėl, jei įtariama, kad hospise vykdoma nelegali veikla, iš jo nėra išvežami pacientai.
Lygino su „Grigeo Klaipėda“ vamzdžiu
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad pasisakytų už griežtesnę gydymo įstaigų tikrinimo tvarką.
Jo teigimu, situacija „Klaipėdos hospise“ šiek tiek primena įmonės „Grigeo Klaipėda“ skandalą, kai kilo diskusija, ar įmones, kurias ruošiamasi tikrinti, prieš tai reikia įspėti. Ministro teigimu, neplaninis patikrinimas turėtų būti taikomas ir gydymo paslaugas teikiančioms įstaigoms.
„Mano supratimu, tikrai neturėtų būti kažkokių įspėjimų, jeigu bandoma operatyviai išsiaiškinti galimus pažeidimus. Tai yra mano nuomonė, bet aš tikiuosi, kad tam tikras reglamentavimas galėtų keistis, numatant galimybę patikrinti neįspėjus. Matyt, iš tos istorijos mes visi pasimokysime“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo A. Veryga.
Prokuratūra pradėjo tyrimą
Klaipėdos apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla Klaipėdos hospise. Pasak prokuratūros, ikiteisminį tyrimą nuspręsta pradėti po to, kai iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento buvo gautas viešosios įstaigos „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“, vykdančios veiklą adresu Jūros gatvėje 11, balandžio 19 dienos patikrinimo aktas. „Prokuratūra ne tik proaktyviai stebėjo viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl COVID-19 apraiškų Klaipėdos hospise, tačiau nuolatos palaikė kontaktą su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentu, laukiant patikrinimo išvadų“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė. NVSC Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas BNS yra sakęs, jog minėtu adresu veikia dvi įstaigos: UAB „Klaipėdos hospisas“ bei viešoji įstaiga „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“, higienos pasą turi tik pastaroji ir ta – tik vieno paciento slaugymui. „Higienos pasas yra išduotas tiktai viešajai įstaigai. „Klaipėdos hospisas“ higienos paso neturi. (...) Nežinau jų pasidalijimo, pasiskirstymo, čia tokių rebusų yra. Šiuo atveju tam, kam yra išduota, išsiaiškinome, kad ten yra ne 38, o vienai vienvietei palatai su atitinkamomis patalpėlėmis“, – sakė R. Grigaliūnas.
„Jie paslaugą galėjo teikti, pagal tuos dokumentus, ką mes turime, vienam žmogui“, – kalbėjo jis. Hospise, tuo tarpu, slaugyti 38 pacientai, 33 iš jų užsikrėtė koronavirusu, du užsikrėtusieji mirė. Koronavirusu užsikrėtė ir 11 įstaigos darbuotojų, todėl buvo kilę problemų dėl to, ar įstaiga galės tęsti veiklą. Tai NVSC turėtų vertinti ketvirtadienį. Ikiteisminį tyrimą atliks Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, jam vadovaus Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
