Įsiliepsnojęs Covid-19 židinys Klaipėdos hospise virsta vis didesniu galvos skausmu ir jo savininkams, ir miestui. Vakar sušauktame ekstremaliųjų situacijų posėdyje jo vadovei Rasai Dagienei nacionalinis visuomenės sveikatos centras davė parą nustatytiems pažeidimams ištaisyti.
„Turi būti atitinkami paviršiai, kuriuos galima būtų valyti ir dezinfekuoti, taip pat dėl sąrašų, dėl srautų, dėl infekcijų kontrolės vadovo, kad jis būtų pateiktas, patikslintas“, – sako centro atstovas Raimundas Grigaliūnas.
Šiai dienai Covid-19 infekcija nustatyta 33 jo gyventojams, iš kurių du mirė, serga ir 11 darbuotojų. Išsiaiškinus, kad įstaigoje 37 ligoniai iš 38 yra gydomi neteisėtai, nes sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad įstaigos turimas higienos pasas leidžia gydyti tik vieną pacientą, miesto savivaldybė kreipėsi ir į prokuratūrą. Ši tyrimo jau ėmėsi.
„Klaipėdos prokuratūroje šiandien buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo kovos su epidemijomis ar užkrečiamomis ligomis taisyklių pažeidimo, ir neteisėto vertimosi ūkine, finansine ar profesine veikla Klaipėdos hospise“, – pasakoja prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.
Visuomenės sveikatos centro specialistai teigia, kad galimai hospisas apskritai neturi teisės gydyti infekcinėmis ligomis sergančių pacientų. Be to, esą hospiso šeimininkai iki šiol vangiai dalijasi prašoma informacija apie savo darbuotojus bei jų turėtus kontaktus. Džiugi naujiena ta, kad kone 4 paras be pertraukos hospise dirbę, kontaktą su infekuotais turėję įstaigos darbuotojai rytoj pilnai bus pakeisti.
Hospiso vadovę Rasą Dagienę atstovaujantis advokatas aršiai ginasi – esą akivaizdu, kad iš miesto savivaldybės ir nacionalinio visuomenės centro skriejantys kaltinimai paprasčiausiai nelogiški. Pasak jo – taip aršiai kritikuojamame Klaipėdos hospisui išduotame higienos pase iš viso nenurodyta, kiek pacientų įstaiga turi teisę gydyti. Dabar, pasak advokato, hospisas įstumtas į paradoksalią situaciją.
„Ten gulėti žmonės neturi teisės. Draudžiama, negalima vykdyti ligonių veiklą, bet mes jų neperkelsim, todėl, kad perkėlus, kitaip sakant, įvykdžius teisės aktų reikalavimą, bus dar blogiau. Tai reiškia neteisėtas elgimasis yra geriau negu teisėtas elgimasis. Beprasmybė“, – teigia advokatas Henrikas Mackevičius.
Tačiau savų kaltinimų hospisui turi ne tik institucijos. Juos žeria ir artimuosius jam patikėję asmenys.
„Tokia situacija – aš skambinu, ten net nėra realiai pasiklausti ko – kaip mano artimasis jaučiasi. Per televizorių rodo – šiandien dar viena mirtis, ir tu nežinai, ar tavo artimasis gyvas ar miręs“, – kalbėjo moteris, turinti artimą žmogų hospise.
Savo tapatybės nenorinti atskleisti moteris neslepia nerimo dėl Klaipėdos hospiso priežiūrai atiduoto itin artimo žmogaus būklės. Nuo pat karantino pradžios jo nematė, nuo kovo vidurio su senoliu bendravo vienintelį kartą per „Facebook", o šiuo metu informacijos apie senolį niekas neteikia. Pašnekovė sako nustebusi dar prieš savaitę buvusiu hospiso vadovybės raginimu, kuo greičiau atvykti ir pasirašyti pakoreguotą slaugos priežiūros sutartį.
„Reikėjo, kad sutinkam, jog ligonis bus slaugomas karantino metu. Ir, kad esant įvairioms komplikacijoms ten, galbūt ir atsiradusių dėl to karantino, kad mes sutinkam, jog būtų jie ten slaugomi, prižiūrimi“, – sako moteris.
Kodėl administracija suskubo tą daryti tik praėjusią savaitę, nors karantinas paskelbtas jau nuo kovo vidurio? Pasak moters – nori nenori kyla įtarimų, kad taip Klaipėdos hospiso administracija bandė tvarkyti palaidus galus galimai jau žinodama apie masinius užsikrėtimus Covid-19 infekcija.
Tiesa, vakare moteris džiugiai praneša, kad su artimuoju susisiekti pagaliau leista.
Skundus hospisui žeria ir šalia jo įsikūrę gyventojai. Vaizdelį vakar užfiksavo viena Klaipėdos jūros gatvės gyventoja. Esą artimus kontaktus su sergančiais turintys darbuotojai laisvai šmirinėja rūkydami už hospiso teritorijos ribų.
O štai Panevėžio Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai teigia situaciją valdantys. Vakar šioje įstaigoje Covid-19 infekcija nustatyta įstaigos socialinei darbuotojai. Moteriai – besimptomė infekcijos forma, tačiau esą daug kontaktų darbuotoja ir neturėjo:
„Surinkom kontaktinius asmenis. Nustatėm tris kontaktus, mūsų įstaigos darbuotojus, kurie su ja kontaktą turėjo. Jie visi saviizoliacijoje yra.“
Tiesa, moteris taip pat kontaktavo su šiais globotiniais. Išgirdus diagnozę darbuotoją ištiko nerimo priepuolis, prireikė psichologo pagalbos.
