Klaipėdietė buvo užpulta gegužės 7 dienos rytą, apie 9 valandą, prie savo namų. Moteris eidama į darbą pastebėjo, jog link jos bėga vyras.
„Apie 9.30 val ryte mane užpuolė vyriškis, netoli Minijos g. 132 namo (Klaipėdoje).
Man išėjus į kiemą išgirdau link manęs bėgantį žmogų. Atsisukau tai buvo vyriškis - ganėtinai aukštas, stambus, per petį persimetęs nedidelę rankinę, ant kaklo – didžiulis pundas raktų.
Girtas jis nebuvo, tačiau žvilgsnis – paklaikęs. Buvo akivaizdu, jog jis agresyviai nusiteikęs. Sustojo nuo manęs gal per kokį metrą. Paklausiau, ko jis nori? Atsakė – prisidegti.
Man pasakius, kad nerūkau, įsakmiu tonu liepė man eiti. Mano automobilis buvo netoli, įsėdau ir užsirakinau duris”, - pasakoja klaipėdietė.
Grįžo su lazda rankoje
Duris moteris užsirakino lyg nujausdama nelaimę. Pasirodo agresyvus vyras netrukus grįžo prie jos automobilio ir bandė atidaryti duris. Rankoje jis laikė lazdą.
„Net nesupratau, kaip jis vėl atsidūrė šalia ir ėmė bandyti atidaryti automobilio duris. Labai ramiai jis patikrino visas mano automobilio dureles. Kol aš bandžiau surasti rankinėje telefoną, jis pasišalino”, - prisimena klaipėdietė.
Kol moteris ruošėsi kviesti policiją, ji pamatė, jog agresyvus vyras nešinas lazda artinasi prie motinos su vaiku.
„Suradusi telefoną, pakėliau akis ir pamačiau, kaip jis jau su lazda rankoje artinasi prie moters vedančios vaiką. Privažiavau, pradėjau signalizuoti ir spėjau nufotografuoti.
Vyras buvo aukštas, stambus ir atrodė labai agresyviai. Bėgo link manęs su tokia jėga ir kaip vėliau supratau sustojo tik todėl, nes pametė per langą žiūrinčią kaimynę.
Jis akivaizdžiai sutrikusios psichikos, nevalyvai apsirengęs, didelis pilvas ant kurio maisto dėmės. Bet, kai pamatė žmogų stebinti per langą pradėjo elgtis visiškai kitaip. Jaučiausi, kaip siaubo filme, atvirai sakant. Net neįsivaizduoju, ką jis ketino man daryti“, - išsigandusi įvykio detales klojo klaipėdietė.
Policija vyro nesulaikė
Anot šoką patyrusios moters, ji suskubo kviesti policiją. Pareigūnams atvykus, agresyvus vyras jau buvo pasišalinęs.
„Žmogus buvo visiškai neadekvatus. Iš to, kad tvirtai laikėsi ant kojų, sprendžiu, kad nebuvo išgėręs.
Patyriau šoką, o blogiausia tai, kad tas vyras toliau gąsdins moteris ir vaikus. Tas žmogus ligotas, jam reikia pagalbos.
Policija atvažiavo pakankamai greitai. Jiems privažiavus prie mūsų pribėgo 2 jauni vyrukai. Parodė kriminalistų pažymėjimus, paaiškėjo, jog jie dirbo tame rajone, bet ieškojo kito pavojingo žmogaus.
Kriminalistai apėjo rajoną, o policijos pareigūnai pasakė, kad periodiškai patruliuos rajone. Paklausiau ar man reikia rašyti pareiškimą, atsakė, kad nebūtina, nes įvykis yra užfiksuotas. Tačiau pasakyti, kad policijos pareigūnai išreiškė didelį entuziazmą negalėčiau, bet nežinau ir kaip jie turi elgtis tokiais atvejais“, - tv3.lt pasakojo klaipėdietė.
Yra ir daugiau nukentėjusių
Pasidalinus agresyvaus vyro nuotraukomis socialiniame tinkle, atsirado ir daugiau klaipėdiečių, kurios atpažino vyriškį ir taip pat teigė nuo jo nukentėjusios.
„Susidūrėme ir mes su juo, jis tikrai pamišęs. Drasko pinigus ir kasininkėms duoda suplyšusius“, - situaciją komentavo moteris.
Kitos nukentėjusios moterys teigė, kad vyrą dažnai pastebi viename uostamiesčio mikrorajone.
„Susidūriau su juo asmeniškai parduotuvėje. Psichinis jis. Saugokitės moterys jo, nekalbėkit su juo jokiu būdu. Jis pastoviai Debreceno rajone trinasi aplink parduotuvę. Mačiau jį ne kartą“, - įspėjo klaipėdietė.
„Žinau šitą veikėją. Kažkada turguje buvo pristojęs prie manęs, kol tėvai apsipirkinėjo. Bet mano tėtis stambokas ir sportiškas, tad kai pamatė, jog prie manęs kimba išėjo į lauką. Tuomet vyriškis apsimetė, kad mane su kažkuo sumaišė. Nors priėjęs reikalavo pinigų ir kažkokios pagalbos. Tėvukas greitai jį atbaidė“, - dalijosi mergina.
Priverstinis gydymas
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, ar asmuo serga psichine liga nustato psichiatrai. Pastarieji apie ligą informuoja pacientą ir (ar) jo atstovą.
Įstatymas numato, kad žmogus gali būti priverstinai guldomas į gydymo įstaigą kai serga sunkia psichikos liga ir gali padaryti esminę žalą savo ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei.
„Šiuo atveju psichiatras informuoja pacientą ir (ar) jo atstovą apie priverstinio gydymo paskyrimą. Ši informacija įrašoma į medicinos dokumentus. Nurodytais atvejais paciento priverstiniam gydymui turi būti gautas leidimas, o iki tol, kol bus gautas teismo leidimas, pacientas gali būti priverstinai gydomas dviejų psichiatrų ir vieno psichiatrijos įstaigos administracijos atstovo – gydytojo sprendimu ne ilgiau kaip dvi paras.
Pacientas gali būti priverstinai gydomas tik tuo atveju, jeigu jis yra priverstinai hospitalizuotas į stacionarinę psichiatrijos įstaigą. Pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip 2 paras be teismo leidimo. Jeigu per 2 paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti.
Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša paciento atstovui. Kai pacientas priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismą.
Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios.
Pagal psichiatro rekomendacijas psichiatrijos įstaigos administracija turi teisę nutraukti paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą anksčiau.
Jeigu paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą reikia pratęsti, psichiatrijos įstaigos administracija dėl šio pratęsimo privalo kreiptis į teismą. Teismas pagal psichiatrijos įstaigos išvadą gali priverstinį paciento hospitalizavimą ir priverstinį gydymą nutraukti arba pratęsti, bet kiekvieną kartą ne daugiau kaip 6 mėnesiams.
Pagal gydančiojo psichiatro rekomendaciją psichiatrijos įstaigos administracija paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą turi teisę nutraukti ir anksčiau.
Kai sprendžiami sunkiomis psichikos ligomis sergančių pacientų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo klausimai, psichiatrijos įstaigos administracija privalo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos pacientui suteikimo, jei tokiam pacientui neatstovauja jo atstovas”, - Tv3.lt informavo SAM atstovai.
