Plačiai nuskambėję rasistiniai išpuoliai Vilniuje bei Kaune netruko atsigirsti ir Klaipėdoje. Deja, visuotinis rasizmo pasmerkimas ir užuominos apieporeikį griežtinti atsakomybę už tokio pobūdžio nusikaltimus uostamiestyje sukėlė priešingą efektą ir tik dar labiau išjudino neapykantą kito gymio žmonėms demonstruojančius asmenis. Užvakar miesto centre viešai skelbta, esą kitos rasės atstovams Lietuvoje vietos nėra.
Klaipėdoje, o ir visoje Lietuvoje dar gajus požiūris, esą jaunuoliai, save realizuojantys per nacionalistinę ideologiją, iš tiesų tėra tik paprasti chuliganai, žaidžiantys rasistus. Tačiau panašu, kad tai darosi žaidimas su ugnimi, nes periodiškai pasikartojantys jų išpuoliai ir akcijos piešia vis niūresnį uostamiesčio vaizdą.
„Ne juodaodžių kultūrai Lietuvoje“, - trečiadienį skelbė uostamiesčio centre iškabinti plakatai. Vienas toks kabėjo ant namo M. Mažvydo alėjoje sienos, kitas - ant Skulptūrų parke esančio pastato.
Šalia šio afišuotos ištraukos iš Vyriausiojo Lietuvos išsilaisvinimo komiteto tremtyje 1949 metų birželio 14-osios chartos, kurioje cituojamas šūkis „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“. Parke esančio pastato siena dar „pagražinta“ užrašu „White power“ (baltoji jėga) ir svastika.
Būtent taip pasivadinusi prieš keletą metų Klaipėdoje gyvavo gana aktyvi skustagalvius, vadinamuosius skinus, vienijanti organizacija.
Juodaodžius niekinantys plakatai vakar jau buvo nuplėšti, liko tik chartos ištraukos. Tuo tarpu uostamiesčio policija ir Valstybės saugumo departamento atstovai apie juos sakė sužinoję tik iš žurnalistų...
Klaipėda - rizikos grupėje
Uostamiestyje anksčiau ne kartą sumušti čia studijuojantys atvykėliai iš Afrikos ir kitų šalių, kelinti metai JAV ambasada Lietuvoje į mūsų šalį atvykstančius tautiečius informuoja, kad Klaipėdoje gali pasitaikyti rasistinių išpuolių.
Pusantrų metų Lietuvoje vykdomos prieš rasizmą nukreiptos kampanijos „Visi skirtingi, visi lygūs“ koordinatorius Arūnas Survila teigia, kad uostamiestyje kitataučiai netoleruojami bene labiausiai.
„Klaipėda kartu su Šiauliais ir Vilniumi yra ta vieta, kur dažniausiai pastebimi neapykantos atvejai“, - konstatavo jis.
Pasak jo, neseniai atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog pastaruoju metu dvigubai išaugo Lietuvos jaunimo neapykanta kitataučiams. Mūsų šalyje dažnai netoleruojami ne tik kitos rasės atstovai, bet ir rusai, žydai, lenkai.
A. Survilos manymu, siūlymas griežtinti atsakomybę už rasistinius išpuolius - neblogas būdas, tačiau geriausiai problemą būtų spręsti tinkamu ugdymu.
„Nepagrįsta fobija kitataučiams pridengta tautos saugojimu, tačiau mažai kas žino, kad tautos kūrėjų - karaliaus Mindaugo ar kunigaikščio Jogailos - žmonos buvo užsienietės“, - pasakojo jis.
Suterštas vardas
Siekdamas atkreipti dėmesį į rasinę diskriminaciją, pernai gegužę klaipėdietis atlikėjas Amberlife Teatro aikštėje organizavo muzikos žvaigždžių koncertą „One World“. Renginiu norėta paraginti gyventojus toleruoti kitokios odos spalvos Lietuvos gyventojus bei svečius.
Tuo tarpu koncerto globėju tapęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius rasistus pavadino tik saujele agresyvių nesusipratėlių.
„Lietuvos jūrinis miestas svečius visada žavėjo tolerancija ir draugiškumu. Agresyvūs išpuoliai Klaipėdoje suteršė mūsų gerą vardą, tačiau visi supranta, kad tai tik saujelės nesusipratėlių veiksmai“, - tuomet sakė jis.
Ragina bausti griežčiau
Balandžio pradžioje nuo užpuolikų Vilniuje nukentėjo juodaodė dainininkė Berneen, įžeidimų sulaukė Kauno krepšinio klube žaidžiantys amerikiečiai Markusas Braunas ir Dechuanas Kolinsas. Pastarąjį su draugu šios savaitės pradžioje laikinosios sostinės centre užpuolė peiliu ginkluotas priešiškai nusiteikęs jaunuolis.
Šie įvykiai vertinami kaip rasistiniai išpuoliai, dėl jų pradėti ikiteisminiai tyrimai, užpuolikai sulaikyti.
Praėjusio mėnesio viduryje premjeras Gediminas Kirkilas pavedė Policijos departamentui bei Valstybės saugumo departamentui parengti konkrečius pasiūlymus dėl pasitaikančių rasinių išpuolių prevencijos, prabilta apie griežtesnę baudžiamąją atsakomybę.
Policijos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai buvo pradėti 32 ikiteisminiai tyrimai dėl tautinės nesantaikos kurstymo, šiemet - jau daugiau nei dvi dešimtys.
Baudžiamasis kodeksas šiuo metu už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę numato pinigines baudas, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
„Išpūstas burbulas“
Vakar „Vakarų ekspresas“ pakalbino ir skustagalvį klaipėdietį.
Prisistatyti nepanoręs vienas iš Klaipėdos futbolo klubo „Atlantas“ sirgalių tikino, esą išpuolis prieš tamsiaodę dainininkę Berneen tėra išpūstas burbulas.
„Tokie dalykai vykdavo ir anksčiau, tiesiog nebūdavo taip sureikšminami. Kita vertus, kai per futbolo sirgalių susirėmimą dėl policininko kaltės mirė mūsų draugas, niekam nerūpėjo, išskyrus mus“, - piktinosi vaikinas.
Pasak jo, Berneen užpuolimas nei paskatino aršiau pulti kitataučius, nei visiškai į juos nekreipti dėmesio - esą viskas liks kaip buvę.
Valdas Pryšmantas
