Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija į teismą padavė Klaipėdos miesto savivaldybę, kurios valdininkai esą neteisėtai išdavė statybų leidimą ten, kur neva jokia statyba negalima. Mat gyventojų kaimynystėje – hidrometeorologų stotelė su visa 200 metrų apsaugos zona.
Klaipėdietė Aušra Stančikienė rodo pelijančias namo sienas: šį tarpukariu statytą namą Melnragėje kartu su žeme ji paveldėjo iš senelių ir atsikraustė čia su trimis atžalomis ir vyru. Tačiau džiaugsmas truko neilgai: senas namas – visiškai kiauras, jame šalta, drėgna, nepadeda nė remontai.
„Tapetus aplink sienas turėjom nuplėšti, nes sienos pelija, išvažiuojam kokiai savaitei ar atostogų, ar šiaip komandiruotės, grįžtam, aplink tas sienas auga grybai, tai ta prasme nusprendėm, kad visiems alergijos, kosuliai, maži vaikai, daug sirgo, nusprendėm ieškoti alternatyvų, tą seną namą (pakeisti nauju – aut. past.), vis tiek ta vieta mums tinka, ir jūra čia“, – sakė A. Stančikienė.
Šeima tame pačiame sklype nusprendė statyti naują gyvenamąjį namą, dvejus metus rinko įvairius leidimus, pagaliau gavus visus dokumentus, bankas suteikė paskolą ir ėmė kilti naujas šeimos būstas. Vieną dieną kieme pasirodė statybų inspektorė ir Stančikams pareiškė užuojautą, kad namą teks griauti – esą jis kyla nelegaliai.
„Jūs man sakot, kad mes vykdom nelegalią statybą, nors turim visus leidimus, o šalia stovi aplink ir nauji namai, nauji stogai, ji man sako, jokie statybos darbai, jokia statyba negalima“, – pasakojo klaipėdietė.
Pasirodo, bėda kilo dėl šios hidrometeorologijos tarnybos stotelės, jai taikoma 200 metrų apsaugos zona. Tad statybos esą čia draudžiamos, ta zona galioja nuo 1996-ųjų. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija leidimą išdavusią savivaldybę padavė į teismą.
„Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra įsitikinusi, kad tos zonos reikalavimų nereikėjo laikytis, kai kuriais atžvilgiais netgi specialistai atskirai teigia, kad ta zona apskritai netaikoma šitam sklypui, o mūsų pozicija yra ta, kad zona yra nustatyta ir jos reikalavimų turėtų būti laikomasi“, – tikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas Tadas Būdvytis.
Teisme prašoma naikinti statybų leidimą ir namą nugriauti, o už visa tai sumokėti turėtų savivaldybė.
„Inspekcijos siekis, kuris yra įtvirtintas mūsų ieškiny, yra tas, kad griovimo išlaidos turėtų būti padengtos kaltojo asmens, kuris išdavė statybą leidžiantį dokumentą, lėšomis, mes turime omeny Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją“, – aiškino T. Būdvytis.
Savivaldybės valdininkai įsitikinę, kad tiek Stančikams, tiek kitiems melnragiškiams visi leidimai išduoti teisėtai.
„Savivaldybės pozicija yra aiški ir nuosekli, leidimas išduotas teisėtai, kaip ir kitiems subjektams, t.y. statytojams, patenkantiems į hidrometeorologinės stoties apsaugos zonos ribas, taip pat leidimai yra išduoti teisėtai ir visos statybos yra atliktos teisėtai, ir čia net kalbos negali būti“, – tikino savivaldybės skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.
Per kone 100 metų šiame sklype statybos vyko nuolat, bet inspektoriams niekad neužkliuvo.
„Tėvai mano, amžiną atilsį, gyveno čia, čia buvo ūkinis nugriuvęs visai, susiderino leidimus, pasistatė ūkinį, prasiplėtė savo, paskui po kiek laiko dar verandą tą prasiplėtė, prisistatė, buvo suderinti leidimai, viskas, jokių pretenzijų niekam nebuvo“, – pasakojo namo savininkės tėvas Edvardas Žarinskas.
Ta mįslinga apsaugos zona „išlindo“ dar keistesnėmis aplinkybėmis: po Stančikų kaimyno skundo statybos inspekcijai.
„Prie meteorologijos stoties nusipirko sklypą toks vienas veikėjas ir jis norėjo kotedžus statytis, bet jam nedavė, kad jis išvis ten 50 m nuo stoties yra, jis skundą parašė, nuo to skundo ir prasidėjo“, – patikino E. Žarinskas.
Šeimai pikčiausia, kad visi dokumentai – suderinti, leidimai gauti, namas stovi ir dabar susigriebta, kad neva leidimo išduoti nebuvo galima.
„Šitam sklype stovi trys seni pastatai, ir aukštingumo, ir užstatymo tūrio mes nepadidinam, iš šitų trijų namų mes du griaunam, pastatų, vieną rekonstruojam į ūkinį, pastatom naują, aukštingumas nepadidėja, užstatymo tūris nepasikeičia, mes nestatom kotedžų, gamyklos kažkokios ar fabrikų, mes statom gyvenamąjį namą, kuris realiai bus toks pat, kaip buvo prieš tai“, – pabrėžė Tadas Stačinskas.
Melnragė pasikeitė neatpažįstamai
Per paskutinius keletą metų Melnragė pasikeitė, aplink Stančikus – daugybė statybų, išdygo ir nauji namai, ir buvo rekonstruoti seni. Į apsaugos zoną patenka per 30 sklypų. Niekas kitas inspektoriams neužkliuvo, nes niekas nepaskundė, o be skundo niekas netikrina. Bet jei nepatikrino, nereiškia, kad kitų leidimai išduoti teisėtai, sako statybos inspekcijos atstovas.
„Jeigu inspekcija tikrintų kitus leidimus ir paaiškėtų, kad jie neteisėti, aš manau, inspekcija iš esmės elgtųsi analogiškai“, – tvirtino T. Būdvytis.
Vienintelė inspektorių matoma išeitis – pastatų griovimas. Tačiau vėl paradoksas, hidrometeorologų jau netrukus čia neliks, tad neliks ir apsaugos zonų.
„Hidrometeorologijos stotis yra atsiuntusi laišką teismui, kad 2019 m. pabaigoje, ar iki 2020 m., irgi preliminarios datos nurodytos, iki kada šita stotis bus iškelta. Ir ko mes jau laukiam, jau šį rudenį turėjo Seimas tvirtinti jau paskutinį etapą įstatymo, ko pasėkoje turi būti sumažintos zonos“, – paaiškino A. Stačinskienė.
Naujausiomis žiniomis, kol kas teismas nusprendė stabdyti procesą, kol Seimas priims pataisas dėl meteorologijos objektų apsaugos zonų. Šį teismo sprendimą yra apskundusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Jeigu teismas lieptų pastatus griauti, Stančikai su trimis vaikais neįsivaizduoja, kur tektų prisiglausti, nes į namą sudėtos visos santaupos, paimta paskola, turto vertė įskaitant žemės sklypą – apie pusė milijono eurų.
