Uostamiestis priskiriamas prie Lietuvos miestų, kuriuose karo laikų sprogmenų randama daugiausiai. Aptinkama nemažai dar aktyvių ir neveikiančių bombų, kurios čia liko po Antrojo pasaulinio karo laikais vykusių mūšių, o kiek jų dar nerasta, niekas pasakyti negali, tačiau spėjama, jog galybė.
Todėl kiekvieną dieną gali paaiškėti, kad kiekvienas iš mūsų gyvena buvusio sprogmenų sandėlio vietoje, o į parduotuvę einame per minų lauką.
Remiantis Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono išminuotojų pateiktais skaičiais, per praėjusius metus Klaipėdoje rasta per pusantro šimto sprogmenų, 50 jų neutralizuota vietoje, 121 sunaikintas. Tuo tarpu šių metų statistika nėra visiškai aiški - nurodomos tik neutralizavimo operacijos, kurių iki rugsėjo uostamiestyje įvykdyta 40. Daugiau darbo minininkai turėjo tik Vilkaviškyje, o visus kitus Lietuvos miestus pagal šį rodiklį Klaipėda daugiau ar mažiau lenkia. Uostamiesčio regione rasti sprogmenys skaičiuojami tūkstančiais.
Jie dažniausiai aptinkami vykdant statybų darbus.
Kaip ir pastarąjį kartą - antradienį prie prekybos centro BIG į statybvietę atvežus grunto, jo krūvoje rastas 105 mm artilerijos sviedinys. Išminuotojams darbo padaugėja ir pavasarį, kai sprogmenis į žemės paviršių iškelia įšalas. Kartais aptinkami ištisi jų klodai.
Klaipėdoje dažniausiai aptinkami II pasaulinio karo sprogmenys, likę čia po sovietų ir vokiečių susirėmimų
Tai aviacinės bombos, artileriniai sviediniai, granatos, minos ir kiti sprogmenys, tarp kurių pasitaiko neveikiančių, kituose randama nuo kelių šimtų gramų iki kelių dešimčių kilogramų sprogstamųjų medžiagų.
„Pirmojo pasaulinio karo metais kariškiai tik praėjo pro Klaipėdą, todėl to meto sprogmenų čia aptinkama mažai. O štai 1944-aisiais, ginant Klaipėdą, tarp vokiečių ir rusų kilusių susirėmimų metu uostamiestis buvo bombarduojamas, vyko intensyvios kautynės, todėl dažniausiai aptinkami sprogmenys - to meto palikimas“, - sako Klaipėdos karybos istorijos klubo vadovas Egidijus Zajecas.
Pasak jo, tais laikais sprogmenys buvo gaminami itin dideliais kiekiais, todėl tarp jų pasitaikydavo daug nekokybiškų. Be to, E. Zajeco manymu, jie Klaipėdoje užsiliko ir dėl to, kad buvo pernelyg skubama miestą atstatyti.
„Juk Klaipėda buvo visiškai sugriauta, o po karo vykdant atstatymo darbus per skubėjimą niekas bombų nematė. Kas matė, galbūt apsimetė nematąs. Išlygino griuvėsius, statė ant jų naujus namus, ir tiek“, - pasakojo klubo vadovas.
Beveik visada sprogmenų randama pradėjus statybos darbus ar archeologinius kasinėjimus dabartiniame miesto centre.
„Karo metu tai nebuvo miesto centras - juk Klaipėda buvo mažesnė. Vokiečių įtvirtinimai buvo įrengti ne tik ten, bet ir atokiau, tose vietose, kur vėliau buvo pastatyti nauji gyvenamieji rajonai. Todėl tikėtina, kad naujieji daugiabučiai stovi visai šalia ištisų sprogmenų klodų - juk po agresyvesnių priešo atakų vokiečiai sprukdavo palikę ir sandėlius, ir pabūklus su visa amunicija“, - pasakojo E. Zajecas.
Jis negalėjo pasakyti, kiek pavojingų radinių dar slypi Klaipėdoje, tačiau sakė manąs, jog rastieji sprogmenys gali būti tik labai maža dalis po žeme lig šiol slypinčio arsenalo.
„Jeigu dar randama ir nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų užsilikusių sprogmenų, tai didelė tikimybė, jog Antrojo karo laikų bombų Klaipėdoje gali būti palikta išties nemažai. Tai, kas pagal statistiką surasta - tik lašas jūroje“, - svarstė E. Zajecas.
J. Vitkaus inžinerijos bataliono duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš viso nustatytos 14 tūkst. hektarų ploto 222 teritorijos, kurias reikia išminuoti. Tai numatoma padaryti per ateinantį dešimtmetį.
Valdas Pryšmantas
