Marinka – Donecko sritis. Buvusios miestelio policijos nuovados sienose Rusijos ir jos remiamų separatistų tankų išmuštos skylės primena čia neseniai virusius įnirtingus mūšius. Nors virš griuvėsių jau daugiau nei dvejus metus aukštai plevėsuoja Ukrainos vėliava, saugiai čia nesijaučia nei vienas gyventojas.
„Praėjo jau ketveri metai nuo karinio konflikto Rytų Ukrainoje pradžios, tačiau pabaigos jam toli gražu nematyti. Čia, Marinkoje, ir toliau skrieja šūviai, minos ir sprogmenys. Kiekvieną dieną nuo jų kenčia civiliai. Politinio sprendimo, kaip ir karinio, šiam konfliktui kol kas nėra, tad manyti, kad šis karas baigėsi, būtų naivu“, – pasakoja žurnalistas Augustinas Šulija.
Šalia nuolatinio pavojaus – įprastas gyvenimas
Kartu su Ukrainos kariais žingsniuojame link priešakinių fronto linijų. Nepaisant daugiau nei prieš dvejus metus pasirašyto antrojo Minsko taikos susitarimo, kuris abi kariaujančias puses įpareigojo griežtai nutraukti ugnį ir atitraukti sunkiąją ginkluotę, čia, kaip ir visoje beveik 500–tus kilometrų nutįsusioje Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų fronto linijoje, kasdien vyksta susišaudymai.
Per juos vien šiemet jau žuvo daugiau nei 20 Ukrainos karių, pusantro šimto sužeisti. Kenčia ir taikūs gyventojai. Jungtinių Tautų duomenimis, per paskutinius tris mėnesius jų žuvo 12. Mažiausiai 60 buvo sužeisti. Apie nuolatinius susišaudymus liudija ir žemėje gulinčios „šviežios“ sprogmenų bei amunicijos dalys. Pro nedidelį langelį žvelgiame į už sprogmenų suvarpytų medžių prasidedančią Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamą teritoriją. Pasak mus lydinčių karių, iš šių pozicijų jų budrumą nuolat tikrina priešo snaiperiai.
Nepaisant nuolatinio pavojaus, vos už kelių kilometrų esančioje turgaus aikštėje paprasti žmonės bando gyventi įprastą gyvenimą. Čia vietos gyventojai džiaugiasi galėdami ramiai apsipirkti, tačiau pripažįsta – nesibaigiantis karas juos labai išvargino.
„Blogai gyvename. Dujų nėra, elektra brangi. Glaudžiamės viename kambarėlyje. Vaikai išsivažinėjo. Tamsu... Šviesos niekada nėra. Naktį baisu, vakare baisu. Tik ryte čia tiek daug žmonių. Po pietų čia nieko nerasite, visi slepiasi“, – pasakoja Marinkos gyventoja.
„Jau ketvirtus metus esame tokioje padėtyje. Be dujų, be nieko... Nėra jokio užtikrintumo. Viskas buvo gerai, suprantate? Kiekvieną dieną atsikeliu ir galvoju: Dieve, gal bus... Gal mūsų valdžia padarys ką pozityvaus ir karas baigsis. Tai baisu, labai baisu“, – teigia kita Marinkos gyventoja vardu Larisa.
„Visos tos spekuliacijos, kad čia vyksta kažkoks pilietinis karas, – visa tai taip... Žinote, kaip čia jums pasakyti... Tai žmonių apgaudinėjimas. Mano giminaičiai gyvena toje teritorijoje. Jie nenori, kad ten būtų Rusija. Kam ta Rusija patinka, tegu patys į ją ir važiuoja“, – prideda gyventojas Anatolijus.
Mokyklos kiemas – fronto linija
Vietinės mokyklos tris kartus pakeistus langus dengia smėlio maišai. Čia besimokantiems vaikams jau įprasta per pamokas išgirdus pavojaus signalą bėgti į rūsyje įrengtą slėptuvę. Žema temperatūra klasėse, sprogimai ir šūvių aidas – šių mokinių kasdienybė. Vaikai kaip abėcėlę puikiai žino, ką reiškia ant sienų nupieštos raudonos ir žalios linijos. Jos nurodo, kur saugu stovėti prasidėjus apšaudymui.
Vos keliasdešimt kilometrų nuo dabartinės fronto linijos esančioje Kramatorsko mokyklos kieme taip pat dar neseniai krito minos. Devintokė Alina sako, karo baimė niekur nedingo. Ji, kaip ir daugelis kitų mokinių, puikiai pamena dienas, kai mokyklos kiemas buvo virtęs kariaujančių pusių fronto linija.
„Žinoma, baisu. Todėl, kad net neįtarėme, kad jie kada nors prie mūsų ateis. Buvo ramybė, viskas prasidėjo netikėtai, nurimo, ir netikėtai gali prasidėti iš naujo. Žinoma, mes bijome, kai sužinome, kad kažkur šalia vyksta kariniai veiksmai. Daugumos namų langai vis dar išdaužyti. Kaip ir maniškiai. Valdžia žadėjo juos sutvarkyti, bet pastatai vis dar apgriauti“, – pasakoja moksleivė Alina.
Susitarimą pažeidžia abi pusės
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, stebinčios padėtį Rytų Ukrainoje, vadovas Aleksandras Hugas sako, Minsko taikos susitarimą nuolatos pažeidžia abi pusės. Daugiau nei 700 šalyje dirbančių stebėtojų pernai užfiksavo per 400 000– čių ugnies nutraukimo pažeidimų. Daugiau nei 4000– čius kartų konflikto zonoje pastebėjo Minsko taikos susitarimą pažeidžiančią sunkiąją karinę ginkluotę.
„Mes matėme kai kuriuos atitraukiamus ginklus, pašalinamas minas. Matėme, kad norėdamos abi pusės sugeba susitarti ir beveik visada pavyksta kuriam laikui sumažinti smurtą. Tai rodo, kad Minsko susitarimas gali veikti, tačiau abiem pusėms trūksta valios laikytis susitarimų, kuriuos abi pusės pasirašė“, – komentuoja OSCE vyriausiasis stebėtojas Alexanderis Hugas.
Dėl neveiksnių paliaubų 40 000 žmonių, kurie kasdieną priversti kirsti vos penkis fronto linijos perėjimo punktus taip pat mirtiname pavojuje. Čia, Marinkos perėjoje, minos – vos keli žingsniai nuo kelio.
Pasak nesprogusius šaudmenis Rytų Ukrainoje naikinančių Šveicarijos išminavimo ekspertų, net ir pasibaigus konfliktui prireiks dešimtmečių regioną išvalyti nuo sprogmenų.
Nepaisant pavojaus, žmonės laukdami eilėse čia neretai praleidžia ir daugiau nei parą.
Privalo keliauti dėl pensijų, kainų
Nuolatos sunkiai keliauti žmonės priversti ne tik norėdami aplankyti karo atskirtus šeimos narius. Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje kainos gerokai žemesnės.
Bet to, norintys gauti savo pensiją, apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko respublikose atsidūrę šalies gyventojai pinigus pasiimti privalo vykti į Ukrainos kontroliuojamus miestus. Tai ne tik ilgai užtrunka, bet ir kainuoja. Kelionės bilietai, degalai atsieina nemažą dalį pensijos. O ji šalyje vidutiniškai siekia vos 60 eurų.
Ukrainos gynybos ministras: Rusija siekia išlaikyti savo įtaką
Pasak Ukrainos gynybos ministro, taikos sustingusiame konflikte pasiekti nepavyksta dėl Rusijos. Pastaroji konfliktą Rytų Ukrainoje kursto siekdama šalį išlaikyti savo įtakos zonoje bei sužlugdyti šalies bandymus prisijungti prie NATO ir Europos Sąjungos.
„Donecką ir Luhanską Rusija pavertė bandymų ir treniruočių lauku savo moderniai ir pažengusiai ginkluotei. Ji taip pat naudoja šią teritoriją savo kariams išmėginti“, – sako gynybos ministras Stepanas Poltorakas.
Generolas demonstruoja vos prieš keletą dienų Donbase sulaikytų Rusijos karių pasų nuotraukas. Gynybos ministerijos duomenimis, apsišaukėliškose Luhansko ir Donecko respublikose veikia tūkstančiai Rusijos kariškių. Dvi divizijos beveik 80– ties tūkstančių Rusijos karių su modernia ginkluote sutelkti ir ties šalies siena su Rusija.
„Konfliktas Donbase tebevyks, tačiau perdėm aktyvių karinių veiksmų, manyčiau, nebus imtasi. Fronto linija iš esmės yra nusistovėjusi ir bet koks suaktyvėjimas pareikalautų daugybės aukų. Rusija galėtų tam pasiryžti, bet Ukraina aiškiai suvokia, kad bet koks suaktyvėjimas reikštų rimtas problemas Donbaso regione. Turint omenyje tiek aukas, tiek visuomenės požiūrį“, – teigia politikos ekspertas Ehvenas Magda.
Karinis konfliktas Rytų Ukrainoje jau pareikalavo daugiau nei 10 000 žmonių gyvybių.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
