Kokios žinios apie mus klaidžioja įvairių žinybų kompiuteriuose, sužinoti sunku, o dar sunkiau aptikti ir ištaisyti pasitaikančias klaidas.
Šiauliečiui statybininkui Vaidui S. bėdos prasidėjo 2008-ųjų pabaigoje. Vieną tų metų rudens dieną savo pašto dėžutėje jis rado asmeniškai jam adresuotą laišką su raginimu skubiai grąžinti uždelstą skolą smulkiųjų kreditų bendrovei. Vaidas S. visai nebuvo kreipęsis į tą paskolų bendrovę, todėl, pamanęs, jog klaida, laišką paprasčiausiai išmetė.
Tačiau iki metų pabaigos šiaulietis gavo dar keturis jam adresuotus labai panašius laiškus. Atgaliniai adresai bylojo, kad visi jie buvo išsiųsti iš skirtingų šalies greitųjų paskolų bendrovių, visuose Vaidas buvo raginamas skubiai grąžinti uždelstas skolas – iš viso beveik 4000 litų. Šiaulietis kaip gyvas nebuvo skolinęsis nė vienoje šių bendrovių, todėl nusijuokęs šiuos laiškus irgi išmetė ir užmiršo.
Ištuštinta sąskaita
Vis dėlto greitai Vaidui S. jam tapo nebejuokinga – kartą pabandęs bankomate pasiimti grynųjų maistui nusipirkti, jis sutriko pamatęs, kad jo banko sąskaita užblokuota. Negana tol, nuskubėjus į banką aiškintis laukė naujas šaltas dušas. Vaidas išgirdo, kad sąskaita ne tik užblokuota, bet ir tuščia – viena kreditų bendrovė (beje, irgi siuntusi Vaidui raginimą grąžinti 1200 litų paskolą) kreipėsi į antstolį, o šio nurodymu „skolininko“ pinigai buvo nurašyti nuo jo sąskaitos.
Tiesiai iš banko Vaidas nuskuodė į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą.
Pradėję tyrimą kriminalistai nustatė, kad Vaidas yra tapęs klastingo apgaviko auka. Pasirodo, vienas nedorėlis, atlikę bausmę už sukčiavimą ir 2008-aisiais grįžęs į laisvę, įsteigė statybos paslaugų įmonėlę. Tačiau kelių samdytų darbininkų pajamos pradedančiajam verslininkui tikriausiai pasirodė per menkos, tad jis prisiskolino pinigų greitųjų kreditų bendrovėse. Tik skolindamasis įmonės savininkas kaskart pateikdavo ne savo, o savo 6 darbuotojų, tarp kurių buvo ir Vaidas, asmeninius duomenis. Juos gauti apgavikui nebuvo sunku, nes priimamas į darbą darbuotojas pats juos pateikia darbdaviui.
Užkliuvo banke
Apgavikui buvo iškelta baudžiamojo byla, jis Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo nuteistas ir dabar pataisos namuose atlieka 6 metų bausmę.
Vaidas S. šioje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, todėl teisėtai gavo keliolikos puslapių apimties nuosprendžio kopiją. Ją pristatė greitųjų kreditų bendrovei, per antstolį iš jo išsiieškojusiai sukčiui paskolintus pinigus. Bendrovė Vaidui sugrąžino nuo jo sąskaitos nurašytus pinigus, vis dėlto tuo ši nemaloni istorija toli gražu nesibaigė.
Įsidarbinęs kitoje, solidesnėje statybos įmonėje ir sutaupęs pinigų, Vaidas su žmona apsisprendė banke prašyti keliasdešimt tūkstančių litų kredito butui pirkti. Akivaizdu, kad bankas, į kurį šiaulietis kreipėsi, irgi naudojasi ta pačia elektronine duomenų baze. Ją patikrinus atvykėliui buvo pasakyta, kad jis paskolos negaus, nes esąs nepatikimas klientas – atseit buvęs pasiėmęs greitųjų kreditų ir piktybiškai jų negrąžinęs.
Nenorėjo parduoti telefono
Toks apkaltinimas nuteikė nemaloniai, bet žmogus nesutriko – bankui pristatė baudžiamosios bylos nuosprendį, kuriuo jis Kėdainių rajono apylinkės teismo pripažintas nukentėjusiuoju, o ne kaltinamuoju ir juolab ne nuteistuoju.
Negana to, panašiai nutiko ir ryšių bendrovėje, kurioje Vaidas panoro pasirašyti sutartį ir išsimokėtinai įsigyti mobilųjį telefoną. Kol ir čia Vaidas neatnešė Kėdainių teismo nuosprendžio, niekas telefonų salone su juo, kaip su neva nepatikimu asmeniu, nesileido į kalbas.
Dabar Vaidas turi ir banko paskolą, ir naują telefoną, bet kai jam prireikia užeiti į finansines įstaigas, jis iš anksto nešasi segtuvą su Kėdainių teismo nuosprendžio kopija.
Klaidą įmanoma ištaisyti
„Kas valdo informaciją, valdo pasaulį“, – dar prieš porą amžių suprato Napoleono patarėjas ir ministras Šarlis Morisas Taleiranas (1754–1838). Atėjus kompiuterių erai informacijos srautai smarkiai pagausėjo, nes juos tapo žymiai lengviau saugoti, o svarbiausia – akimirksniu reikiamas žinias surasti ar suvesti į elektroninę duomenų bazę iš bet kurios vietovės, kur tik yra internetas ar telefonas.
„Jei asmeniui banke neišduoda paskolos, parduotuvėje neleidžia pirkti išsimokėtinai ar telekomunikacijų bendrovės salone atsisako sudaryti sutartį, tai signalas, kad asmens kredito istorijoje yra neigiamas įrašas. Pirmas žingsnis, kurio reikėtų imtis, – tai patikrinti savo kredito istoriją. Tai galima nemokamai padaryti svetainėje „Manocreditinfo.lt“. Ji sukurta tam, kad gyventojai savarankiškai galėtų stebėti savo kredito istorijos duomenis, kurie jau sukaupti ir saugomi kreditų biure“, – sako Marius Zaikauskas, asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ projekto vadovas.
Pasak M. Zaikausko, jei žmogui kyla įtarimų, kad tarp šių duomenų, kuriuos teikia kreditoriai, yra netikslumų, reikia kreiptis į kreditorių, kuris ir įdėjo informaciją į kreditų biurą – už duomenų tikslumą yra atsakingas kreditorius. Taip pat gyventojas turėtų kreiptis į „Manocreditinfo.lt“, kuri padės išsiaiškinti visus netikslumus su kreditoriais ir užtikrins, kad informacija kreditų biure bus atnaujinta – tai galima padaryti elektroniniu paštu arba atvykus į kreditų biurą valdančią bendrovę „Creditinfo Lietuva“.
Sužinojo esanti girtuoklė
Tiesa, ne visada galima prisikasti iki kompiuterių duomenų bazių valdytojų ir įrodyti teisybę – tai savo kaliu patyrė Kuršėnuose (Šiaulių r.) gyvenanti jauna moteris Ingrida (vardas pakeistas).
Prieš kelerius metus 21 metų Ingrida, pabandžiusi draudimo bendrovėje įsigyti vairuotojų civilinės atsakomybės sutartį, buvo priblokšta. Draudikų kompiuteris rodė, kad Ingrida priskirta rizikos grupei N6, taigi draudimo mokestis jai padidintas net 3 kartus. Šiai rizikos grupei priskiriami vairuotojai, kurie patys vairuoja neblaivūs arba duoda savo mašiną naudotis girtam asmeniui.
Telefonu nieko neįrodė
Pyktelėjusi dėl šmeižto, Ingrida pabandė laimę kitoje draudimo bendrovėje, bet rezultatas buvo tas pats, nes visų firmų draudikai naudojasi ta pačia kompiuterine duomenų baze, saugoma sostinėje esančio Transporto priemonių draudikų biuro kompiuteriuose.
Ingrida mėgino skambinti į šį centrinį draudikų biurą, bet nieko nepešė – darbuotojai sakė tikį ne skambinančiųjų žodžiais, o oficialiais pranešimais – į rizikos grupę kuršėniškė esanti įtraukta gavus Šiaulių rajono policijos pranešimą apie išgėrusio vairuotojo sulaikymą. Tuo pokalbis ir baigėsi.
Ką tik pagimdžiusi jauna mama Ingrida turėjo palikti savo naujagimį ir vykti gadintis nervų aiškinantis nesąmones į Šiaulių rajono policiją. Patikrinę savo kompiuterius bei protokolų registracijos žurnalus, policininkai nerado jokių įrašų, kad Ingrida būtų buvusi sustabdyta vairuojanti „su kvapu“, todėl išrašė tai liudijančią pažymą.
Pažymos – bevertės
Vyresnė kartą pamena – iki kompiuterių eros svarbiausias dokumentas buvo oficialios pažymos. O šiais kompiuterių laikais jų nauda – abejotina. Labai greitai išaiškėjo, policijos duota pažyma – bevertė. Ją įdėmiai perskaitę visi draudikai pripažino tikį, jog įvykusi kažkokia klaida, bet skėsčiojo rankomis, jog niekuo negalį padėti – jie privalo vadovautis ne asmeniškai gautomis tegul ir oficialiomis pažymomis, o Transporto priemonių draudikų biuro duomenų baze. Atitinkamai draudimo polisus parduoti reikia griežtai pagal jos nurodymus. Kol duomenų bazėje Ingrida priskirta rizikos grupei N6, tol, kad ir kokios būtų pažymos, draudimo kaina jai – triguba.
Ingrida jau buvo benuleidžianti rankas, bet jai sutiko geranoriškai padėti draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ darbuotojai. Tik jų paslaugumo ir tarpininkavimo dėka Ingrida sužinojo daugiau neviešos informacijos apie save. Pasirodo, Transporto priemonių draudikų biuro centrinėje duomenų bazėje rašoma, kurį konkrečiai vakarą Šiaulių rajono policijos patruliai sulaikė neblaivų Tadą P., Kuršėnuose vairuojantį atseit Ingridos lengvąjį automobilį. Ingrida sutriko – jokio Tado P. ji nepažįstanti ir juo labiau mašinos jam neskolinusi. Išvis tą dieną jai ne vairavimas, ne automobiliai ar draugai rūpėjo – tądien Ingrida gulėjo ligoninėje ir gimdė.
Klaida įvedant skaičius
Tik trečią ar ketvirtą kartą Ingridai atvykus į Šiaulių rajono policiją, dar kartą pertikrinę turimus įrašus policininkai pagaliau atrado klaidą.
Pasirodo, kažkoks Tadas P. iš tikro buvo sulaikytas tą dieną neblaivus, kaip ir įvesta į Transporto priemonių draudikų biuro kompiuterį. Vienintelis neatitikimas – pažeidėjo automobilio valstybinio numerio skaičiai yra „465“, o Ingridos – „456“.
Pagaliau tapo aišku, kur šuo pakastas. Į kompiuterį įvesdama duomenis Šiaulių rajono policijos darbuotoja tiesiog sumaišė skaičius. Transporto priemonių draudikų biuras, gavęs pranešimą apie Tado P. pažeidimą, į rizikingųjų grupę N6 įtraukė tiek tikrąjį pažeidėją Tadą P., tiek per klaidą nurodytą Ingridos mašinos numerį. Nieko neįtarianti, tuo metu gimdykloje besikankinanti Ingrida irgi automatiškai atsidūrė mėgėjų išgerti vairuotojų rizikos grupėje N6.
Belieka tikėti...
Tik po daug laiko ir nervų vairuotojai kainavusio detektyvo Transporto priemonių draudikų biuras sulaukė iš policijos patikslintos žinios ir klaidą ištaisė. Ingrida pagaliau gavo teisę apsidrausti tokia pat kaina kaip ir visi drausmingi vairuotojai, tik niekas jos taip ir neatsiprašė.
„Akistatai“ ne vienas žmogus yra nusiskundęs, kad už vairuotojų privalomo civilinės atsakomybės draudimo polisą draudikai kartais pareikalauja keistai didelės sumos. Paprašyti paaiškinti, jie nieko nekomentuoja, teisindamiesi nuorodomis į centrinę kompiuterių duomenų bazę. Kokios žinios ten suvestos ir kodėl, niekas neatskleidžia.
Valdininkai, verslininkai ir operatyviniai darbuotojai nori apie mus žinoti kuo daugiau. Veikia šimtai kompiuterių duomenų bazių (taip pat ir slaptų, operatyvinių, tarnybinio naudojimo), kurių informacija mums – neprieinama. Tad mums, eiliniams piliečiams, belieka tikėti, kad į duomenų bazes žinios apie mus suvedamos bent be klaidų...
Tik faktai:
Finansų, telekomunikacijų, komunalinių paslaugų ir kitos įmonės naudojasi kreditų biuru „Creditinfo“. Jame kaupiama informacija apie vykdomus ir įvykdytus finansinius įsipareigojimus, taip pat tvarkomi duomenys apie visus pradelstus mokėjimus.
„Kredito istorijoje kaupiami tiek teigiami, tiek neigiami faktai apie gyventojų finansinius įsipareigojimus. Šie duomenys saugomi ir tvarkomi kreditų biure „Creditinfo“, – sako M. Zaikauskas.
Padorus žmogus privalo laiku ir sąžiningai žiūrėti į savo skolas, kreditinius įsipareigojimus. Jei skolos neapmokamos ir po raginimo raštu (laišku), žinios apie uždelstą skolą paprastai įrašomos į kreditų biuro sistemą. Net skolą padengus, žinios apie laiku neįvykdytus įsipareigojimus kreditų biure liks dar 10 metų.
Informacija, kad gyventojas yra laiku neapmokėjęs skolų, bus prieinama tam teisinį pagrindą turintiems tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, bankams, lizingo, vartojimo kreditus teikiančioms įmonėms. Lengvabūdiškumas gali brangiai kainuoti – uždelstų skolų turėjusiems piliečiams gali būti atsisakyta suteikti paslaugas ar kreditus arba pastarieji bus brangesni, su didesnėmi palūkanomis.
Fizinis asmuo gali kartą per metus „Manocreditinfo.lt“ sistemoje sužinoti savo padengtus ir nepadengtus pradelstus mokėjimus, be to – kokios įmonės domėjosi šiais gyventojo duomenimis. Kartą per metus ši paslauga teikiama nemokamai.
Sigitas STASAITIS
