Skirgailų kaimo ūkininkė Teresė Bendžiūnienė jau keletą metų kovoja su gamtą niokojančiais kaimynais ir ne visuomet savo pareigas deramai vykdančiais aplinkosaugininkais. Tik po to, kai ji kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Kęstą Komskį, pavyko pasiekti šiokių tokių rezultatų – Aplinkos ministerija užsuko šios moters skundo tyrimo karuselę.
Pagaliau ji gavo atsakymą, kuriame pripažįstama kaimynų gamtai padaryta žala. Į Skirgailus važinėja aplinkosaugininkai iš Klaipėdos, o gyventojams, įtariamiems gamtos niokojimu, gresia nemalonumai.
Žemėmis užpiltas upelis išseko
Teresė ir Vytautas Bendžiūnai, beveik prieš dvidešimt metų Skirgailų kaime, šalia miško ir upelio, įsigijo seną sodybą ir nedidelį žemės sklypą. Nutarė čia iš sodininkų bendrijos perkelti gėlininkystės verslą, įregistravo ūkininkų ūkį. Bet prieš keletą metų palaimingą jų gyvenimą ėmė trikdyti naujieji kaimynai. Skunduose aplinkosaugininkams T.Bendžiūnienė teigia, kad pirmas į Piktupio upelį pasikėsino 2002 metais kaimynystėje sodybą nusipirkęs Arūnas Gendrolius. 2003 metais jis savavališkai užtvenkė upelį, supylė pylimą, dalį upelio „įkišo“ į vamzdį. Taip ant jo vagos atsirado tvenkinys, tačiau po to upelis dar nebuvo gyvybės praradęs – vinguriavo tolyn.
Bendžiūnams svarbu ne tik gamtos grožis, bet jiems reikalingas ir upelio vanduo gėlėms laistyti. O po to, kai 2008 metais išsikasė tvenkinį ir „kanalizavo“ dalį to paties upelio žemės sklypą kaimynystėje įsigijęs ir ėmęs čia kurti sodybą tauragiškis Gediminas Grikšas, Piktupis apmirė. Visą vasarą nuolat lyjant juo vos srovena vanduo, nešdamas smėlį. Teresė sielojasi ir dėl baigiamų numarinti trijų ąžuolų, kurių dalis kamienų vykdant upelio pertvarkymo darbus buvo užpilta žemėmis.
Apniokota gamtos dovana
Šis Skirgailų kaimo pakraštys – tikra gamtos dovana: kalvelės atsiremia į upelį, už kurio plyti miškas. Gyvenk ir džiaukis. Bet per keletą pastarųjų metų dėl neapgalvotos žmonių veiklos vaizdas labai pasikeitė. T.Bendžiūnienė pasirūpino, kad visi tie skaudūs pokyčiai būtų užfiksuoti nuotraukose.
Dėl niokojamos gamtos moteris beldėsi į aplinkosaugininkų duris Tauragėje ir Klaipėdoje. Skundus apie gamtai padarytą žalą iliustruodavo nuotraukomis, tačiau jos vargas buvo bergždžias.
– Nesulaukiau atsakymų, aplinkosaugininkai nepareikalavo atitaisyti gamtai padarytos žalos, aš pati sulaukiau neigiamo vertinimo ir skundikės vardo. Man asmeniškai nieko iš jų nereikia, tik rūpi niokojama gamta, – teigė T.Bendžiūnienė, neketinanti nuleisti rankų šioje kovoje.
Kaltina asmeniškai
T.Bendžiūnienė dėl neveiklumo saugant gamtą kaltina Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės agentūros viršininką Romą Jurgelionį. Net ant gamtosaugos pažeidimus fiksuojančių nuotraukų moteris yra prirašiusi šiam pareigūnui skirtų pastabų. Kare prieš gamtos niokojimą jai buvo pavykę pasiekti tik tiek, kad 2008 metais iš R.Jurgelionio gavo atsakymą, kuriame rašoma, kad G.Grikšas už pareigos aplinkai saugoti nevykdymą nubaustas 200 litų bauda. A.Gendrolius už privačių miškų tvarkymo ir naudojimo taisyklių pažeidimą nubaustas 200 litų bauda. Bet T.Bendžiūnienė neatlyžta ir reikalauja atitaisyti gamtai padarytą žalą.
Šių metų balandį rašytame skunde Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui Kęstui Komskiui ji rašo: „(...) Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros darbuotojai neatlieka jų kompetencijai priskirtų viešojo administravimo veiksmų: neužtikrina, kad savavališkai upelį užtvėrę asmenys išardytų savavališkai įrengtas užtvankas. (...)
Po minėtų darbų atlikimo yra pakeista dalis buvusio upelio vagos, sunaikinta upelio gyvūnija ir augmenija, į mūsų žemės sklypą teka nebe švarus iš šaltinių susidarantis upelis, o purvo masė. O dabar jau viskas užversta gruntu ir užpylus miško paklotę sulyginta, kartu labai giliai pakasus 3 ąžuolų kamienus po žeme. (...) Nuo 2008 metų vasaros ne kartą žodžiu ir raštu kreipiausi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros vedėją Romą Jurgelionį, kuris atvykęs į vietą pripažino, kad užtvanka įrengta ir darbai atliekami savavališkai“.
Privertė sukrusti
Antikorupcijos komisija aplinkosaugininkus privertė sukrusti – paprašė įsikišti Aplinkos ministeriją. Ministerijos rašte konstatuota, kad skunduose nurodytos aplinkybės dėl galimų aplinkosauginių pažeidimų pasitvirtino. „Grikšas, įrengdamas paviršinį dirbtinį vandens telkinį (...) 59 m ilgio atkarpoje pakeitė jo natūralią vagą, įrengdamas vamzdinę pralaidą vandeniui pratekėti, upelio natūralią vagą (rėvą), medžių (ąžuolų) šaknis ir dalį miško žemės užpildamas gruntu, tuo galbūt sunaikindamas/sužalodamas gamtinio kraštovaizdžio komponentus. (...) Nevykdė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (...) reikalavimų – draudžiama reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagą. (...) Statyti kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo“. Konstatuota, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros pareigūnai nesiėmė visų priemonių išsiaiškinti šiuos galimus pažeidimus.
Klaipėdos RAAD direktoriui pavesta užtikrinti, kad būtų imtasi visų priemonių galimiems aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams išaiškinti, išaiškinus pažeidimus, nustačius pažeidėjus, nustatyti terminus pažeidimams nutraukti, pašalinti pažeidimų priežastis, sukeltas pasekmes. Siūloma įvertinti Tauragės rajono agentūros pareigūnų netinkamą pareigų atlikimą.
Upelį „tvarkyti“ galima be aplinkosaugininkų žinios?
Rengdama šią publikaciją kalbėjausi su labai daug žmonių. Teko išgirsti priešingų nuomonių, pradedant nuo to, kad gamtosaugininkai yra labai abejingi niokojamai gamtai ir baigiant tuo, kad dėl visko kalta ramiai kaimynams neleidžianti gyventi moteris. Bet šioje istorijoje labiausiai nustebino tai, kad G.Grikšo sklype ir šalia jo upelis į vamzdį „įkištas“ įgyvendinant sklypo savininko užsakymu parengtą projektą. Jį 2009 metais parengė Stasio Janušo individuali įmonė, o suderino savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Reinoldas Volbikas ir rajono vyriausioji architektė Šarūnė Beitaitė. Tačiau aplinkosaugininkų parašo ant jo kažkodėl nėra. Išeitų, kad su jais nereikėjo suderinti upelio vagos keitimo, kaip ir suderinimo su kaimyne – privataus miško savininke, kurios valdose taip pat nevykusiai pašeimininkauta. Šį projektą mačiau pas Tauragės agentūros viršininką R.Jurgelionį. Paklaustas, ar projektas, kuriuo numatyta pertvarkyti upelį, neturėjo būti derinamas su aplinkosaugininkais, jis atsakė:
– Projektas su aplinkosaugininkais nebuvo derintas. Jei buvo įgyvendintas, matyt, mūsų derinimo nereikėjo...
Bet susizgribęs pridūrė:
– Galbūt ne viską ir mes padarėme...
Kaltų nėra?
Pasak R.Jurgelionio, po Aplinkos ministerijos nurodymo į Skirgailus buvo atvykę departamento darbuotojai, jie G.Grikšui nurodė patikslinti sklypo ribas, kad būtų aišku, kur upelio vaga sunaikinta jo sklype, o kur privačiame miške. Ką ir kaip 2003 metais darė A.Gendrolius įrengdamas užtvanką, tuometinis rajono vicemeras, aplinkosaugininkas pasakyti negalėjo.
Su šį projektą vizavusia vyriausiąja rajono architekte Š.Beitaite pasikalbėti nepavyko – atostogauja. O Kaimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas R.Volbikas teigė, kad jis atsakingas tik už melioracijos įrenginius – požemines linijas, griovius.
– Mano reikalavimai įgyvendinant minėtą projektą buvo įvykdyti. O upeliu turėjo rūpintis aplinkosaugininkai, – bakstelėjo pirštu į gamtos apsaugos sergėtojus.
„Tauragės kurjerio“ pakalbintas A.Gendrolius apie be projekto pertvarkytą gamtos kampelį teigė nesijaučiąs kaltas.
– Kai ėmiausi daryti tvenkinį, tuomet projekto nereikėjo. Viską dariau savo žemėje, manau, kad gamta nenukentėjo, nes invazija buvo nedidelė.
Tačiau buvusiam ilgamečiam miškininkui gaila, kad kaimynui G.Grikšui įrengiant užtvanką nukentėjo ąžuolai.
„Jei reikės, upelį iš vamzdžio ištrauks...“
Su G. Grikšu susisiekti nepavyko, todėl nepavyko sužinoti, kaip jis pats vertina įgyvendintą aplinkai nepalankų projektą ir ką toliau ketina daryti.
Telefonu pakalbintas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys, sakė, kad gavus nurodymus iš Aplinkos ministerijos imtasi atitinkamų veiksmų.
– Skirgailuose apsilankė mūsų specialistai. Grikšui duotas nurodymas patikslinti jo sklypo ribas, kad būtų nustatyta, kieno žemėje vyko pertvarkymai. Kai viską įvertinsime, priimsime sprendimus. Kai kas gali susilaukti nuobaudų, galime priversti ir upelį iš vamzdžio „ištraukti“, – teigė jis.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis buvo griežtas:
– Akivaizdu, kad vietiniai aplinkosaugininkai savo pareigas atliko netinkamai, o Klaipėdos departamentas silpnai juos kontroliavo. Pats buvau nuvykęs į Skirgailus, įsitikinau, kad gamta ten iš tiesų niokojama. Komisija pradėjo tyrimą. Laukiame Aplinkos apsaugos ministerijos ir Klaipėdos departamento veiksmų ir tinkamo įvertinimo. Jei priimtos priemonės mus tenkins, tyrimą nutrauksime, jei ne, gilinsimės toliau.
Jovita STRIKAITIENĖ
