Balandžio pabaigoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos delegacijų atstovai posėdžio Estijoje metu apsikeitė informacija apie vežimus keliais tarp Baltijos valstybių, taip pat buvo aptarta kabotažo vykdymo tvarka ES – svarstyta galimybė visiškai liberalizuoti kabotažo vykdymą tarp Baltijos valstybių. Lietuvos delegacijos vadovas Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento direktorius Šarūnas Baublys sutiko pasidalinti informacija su CargoNEWS skaitytojais.
2011 m. gruodį įsigaliojus pernai patvirtintiems ES reglamentams, Lietuvos vežėjai irgi sulauks pokyčių – reikalavimų kartelė gerokai pakils. Šiuos tiesioginio taikymo teisės aktus privalės taikyti visos ES šalys. Taip bus suvienodintos konkurencinės sąlygos.
Liberalesnis kabotažas tarp Baltijos valstybių
Š.m. gegužės 14 d. įsigalios naujas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (Nr. 1072/2009, 8 ir 9 straipsniai) pagal kurį vežėjas, nuvežęs krovinį į ES šalį, jį ten iškrovęs, turės teisę toje valstybėje atlikti tris gabenimus per septynias dienas.
Baltijos valstybių kelių transporto ekspertų posėdyje buvo kalbėta apie kabotažinių gabenimų liberalizavimą tarp Baltijos valstybių. Š. Baublys sako, kad Lietuvai tokios sąlygos atrodo gana patrauklios. „Mes sutinkame su sąlyga, kad tai neprieštarauja 2011 m. įsigaliosiantiems reglamentams. Sutarta, kad maždaug per mėnesį bus parengtas bendras trijų valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – paklausimas Europos Komisijai (EK), ar valstybės gali susitarti dėl paprastesnių kabotažo sąlygų“, – informuoja Š. Baublys.
Dabar kabotažas tarp Baltijos šalių įmanomas, jei šalys susitaria. EK turės atsakyti į klausimą, ar šie susitarimai bus galimi ir kitąmet.
Dėl liberalesnio kabotažo lietuviai ir estai kur kas solidaresni nei latviai. „Latviai siūlo leisti kabotažą tik statybų sektoriuje, jei vienos šalies statybų bendrovė stato objektą kitoje šalyje. Objekto statybai reikalingi gabenimai nebūtų laikomi kabotažu“, – aiškina Š. Baublys.
Daugiau dėmesio transporto įmonės reputacijai
2011 m. įsigaliojus naujiesiems reglamentams, daugiau dėmesio bus skiriama transporto įmonės reputacijai – iki šiol tik transporto vadovas turėjo atitikti tam tikrus reikalavimus, o kitąmet juos turės atitikti ir įmonės vadovas. „Be to, vienas žmogus galės vadovauti tik vienai transporto bendrovei. Išimtis tik viena – jis gali vadovauti dviem, jei abejose transporto priemonių skaičius nėra didesnis kaip 50“, – sako Š. Baublys.
Naujaisiais reikalavimais siekiama panaikinti ir vadinamųjų „pašto dėžučių“ steigimo praktiką – transporto įmonė privalės turėti biurą jos registravimo šalyje ir joje laikyti transporto priemones, kurios tuo metu naudojamos.
Kitąmet ES šalys taip pat privalės tvarkyti transporto bendrovių registrus, kuriuose atsispindės šių bendrovių valdymo istorija, pažeidimai, finansinė padėtis.
Lietuva ėmėsi darbų per anksti
Susisiekimo ministerijos atstovas Š. Baublys sako, kad Lietuva, atsižvelgdama į tai, kad naujieji ES reglamentai įsigalios jau kitąmet, darbų ėmėsi neatidėliodama: „Prieš įsigaliojant minėtiems reglamentams, mes norėjome pakoreguoti licencijavimo taisykles, kad vežėjai apsiprastų su naujais reikalavimais, bet susidūrėme su problema – Teisingumo ministerija šių teisės aktų nepraleido – sakydama, kad mes numatome tokius dalykus, kurie dabar negalioja“, – dėsto Š. Baublys.
Dabar visas transporto verslo licencijavimas reglamentuojamas nacionaliniais teisės aktais. Anot Š. Baublio, įsigaliojus naujiems reglamentams, licencijavimo taisyklės turės arba išnykti arba jas reikės koreguoti.
Estus neramina eilės pasienio postuose
Estijoje vykusio posėdžio metu taip pat kalbėta apie tai, kaip spręsti vilkikų eilių problemas. Estijos delegacijos atstovai informavo, kad Narvos poste reikia laukti 4 paras. „Estai yra parengę įstatymų pakeitimo projektą, pagal kurį esant eilėms pasienio postuose, vilkikai privalo būti nukreipti į mokamas aikšteles. Šiam projektui jau yra pritarusi Vyriausybė, jis pateiktas Parlamentui“, – pasakoja Susisiekimo ministerijos atstovas.
Šis Estijos žingsnis patiko Latvijos atstovams, todėl gali būti, kad ši praktika greitu laiku bus pradėta taikyti ir šioje šalyje.
Planuojama įvesti kelių naudotojo mokestį Latvijoje
Posėdžio metu Latvijos delegacija informavo, kad nuo 2012 m. ketina įsivesti kelių naudotojo mokestį. Estai to daryti neplanuoja, o Lietuvoje šis mokestis taikomas jau nuo 2005 m. „Gali būti, kad greitu laiku bus svarstoma galimybė šį mokestį keisti – galbūt bus mokama už nuvažiuotus kilometrus, arba bus elektroninė vinjetė“, – planus dėsto Š. Baublys.
Sunkiasvorių transporto priemonių gerokai sumažėjo
Posėdžio metu delegacijų atstovai apsikeitė statistine informacija apie vežimus keliais tarp Baltijos valstybių per pastaruosius keletą metų. Pastebėta, kad Lietuvoje 2009 m. sunkiasvorių transporto priemonių sumažėjo bene daugiausiai jei lygintume su Estija ir Latvija – nuo maždaug 25 tūkst. 2008 m. iki maždaug 20 tūkst. 2009 m. Estijoje jų sumažėjo beveik tūkstančiu, Latvijoje – taip pat. Įdomu tai, kad Estijoje ir Latvijoje transporto priemonių mažėjimas stipriausiai pasireiškė užpernai, o Lietuvoje tuo metu autoparkas dar didėjo, o kritimas įvyko tik pernai.
Žydrė Dargužytė
