Lietuvos prezidentė kartu su kitų valstybių valdovais atvyko į Europos Sąjungos lyderių susitikimą Briuselyje, kurio pagrindinis tikslas aptarti Europos Parlamento rinkimų rezultatus.
Valstybės iš naujo turi susitarti, kaip bus valdoma Europa, pasikeitus parlamentui iš naujo bus renkami visi pagrindinių institucijų vadovai.
„Aš nenoriu skubėti skelbti pavardžių. Mes turime atsižvelgti į rinkimų rezultatus, ką pasakė Europos žmonės“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Visų akys krypsta į 5-is pagrindinius postus: potencialius Europos Komisijos, parlamento, Centrinio banko, užsienio politikos vadovus ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą, kurį gali užimti ir daug patirties turinti, kadenciją Lietuvoje baigianti D. Grybauskaitė.
„Tai yra vieta, kur D. Grybauskaitė dirbo 10-imt metų, kartu su kitais Europos sąjungos lyderiais, prezidentais ir ministrais pirmininkais arba Vyriausybių vadovais įgijo jų pasitikėjimą, o tai yra pakankamai uždara institucija, kur kiekvienas lyderis kalbasi labai asmeniškai vienas su kitu“, – sakė politologas Linas Kojala.
D. Grybauskaitės galimybės vertinamos neblogai dėl kelių priežasčių. Europos Sąjungos lyderiai nori, kad mažų mažiausiai vienas arba bent du svarbiausi Europos Sąjungos postai atitektų moterims.
„Tai ne tik mano noras turėti tikrą lyčių pusiausvyrą tarp naujų mūsų institucijų vadovų, dauguma prie stalo sėdinčių lyderių nori to paties. Jūs esate visiškai teisūs. Lyčių pusiausvyra reiškia bent dvi moteris. Greitai įsitikinsime, ar tai yra įgyvendinama, bet tai – mano planas, mano asmeninis siekis“, – sakė Europos Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Man svarbu, kad tarp šių kandidatūrų būtų lyčių pusiausvyra, turėtume du vyrus ir dvi moteris“, – antrino ir E. Macronas.
„Iki šiol daugelyje pasaulio valstybių, ir vakarų pasaulyje taip pat, ne visada moterims lyderėms pavykdavo pasiekti aukščiausias pozicijas. Tad tiems laikams reikėtų pasakyti sudie“, – sakė Europos Komisijos atstovybės vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Nors D. Grybauskaitės galimybės vertinamos neblogai, esama ir tam tikrų abejonių. Lietuvos vadovei koją gali pakišti kategoriška pozicija Rusijos atžvilgiu.
„Kai kurios šalys, tarkim, Pietų Europos, galbūt kritiškai vertintų D. Grybauskaitės poziciją Rusijos atžvilgiu, kad ji yra pernelyg griežta ir negalėtų galbūt atstovauti Europos Sąjungos pozicijos, kuri visada būna labiau niuansuota“, – sakė L. Kojala.
Pagrindinių Europos Sąjungos institucijų vadovai bus renkami ne tik pagal lyties kriterijų. Svarbiausią vaidmenį atlieka politika ir geografija. Grybauskaitė turi sulaukti palaikymo iš stipriausių Europos valstybių lyderių.
„Yra tikrai puikūs ir šilti santykiai tarp Angelos Merkel ir D. Grybauskaitės, tą ne kartą buvo galima matyti vizituose tiek į Vilnių, tiek į Berlyną. Tai yra gebėjimas atrasti bendrą kalbą, kuris yra labai reikšmingas. Su E. Macronu santykiai yra darbingi, galbūt nėra tokie ypatingai šilti, bet nėra ir tokie, kurie galėtų būti savaime probleminiai“, – tikino politologas.
Lyderių suvažiavime D. Grybauskaitė kol kas neskuba vertinti savo galimybių pirmininkauti Europos Vadovų Tarybai. Anot šalies vadovės, viskas partijų rankose.
„Sudėtis Europos Parlamento pasikeitė, Europos Parlamente nebus dviejų dominuojančių partijų, bus sudaroma koalicija iš 3-jų arba 4-ių politinių grupių ir, be jokios abejonės, dabar visos mėgina parodyti raumenis ir tai yra labai natūralus procesas. Reikia šiek tiek išlaukti“, – sakė šalies prezidentė.
Nors diskusijos jau prasidėjo, tikrieji kandidatai paaiškės dar negreitai. Europos lyderiai vėl rinksis birželio 20-ą, 21-ą dienomis, tačiau abejojama, ar politikams taip greitai pavyks susitarti.
D. Grybauskaitė šiuo metu nepriklauso nė vienai partijai. Anot politologų, tai gali tapti kliūtimi, jei europinės partijos sieks paskirti savo kandidatus, bet jeigu jos nesusitars, D. Grybauskaitė gali tapti vieninteliu kompromisu.
