Dažnas lietuvis piktinasi, kad nakvynės Lietuvos kurortuose kainos yra siaubingai išpūstos. Ypač daug tokių priekaištų tenka atlaikyti Neringai, kurioje, anot poilsiautojų, gali ilsėtis tik turtingi užsieniečiai arba gerai uždirbantys lietuviai.
Tačiau į portalą Balsas.lt kreipėsi Neringoje kambarius nuomojanti Vilma, kuri prisipažino tiesiog norinti trumpai ir aiškiai išdėstyti, kas lemia iš tiesų nemažas nuomos kainas šiame viename gražiausių Lietuvos gamtos kampelių.
Nevertina svetimo turto
Balsas.lt pašnekovė pasakojo, kad poilsio namų Neringoje nuoma užsiima septynerius metus. Ir per juos teko patirti tiek šilto, tiek šalto. Tačiau poilsiautojų išsakomus priekaištus, kad Neringoje rasti pigią vietą nakvynei neįmanoma, Vilma vis dažniau sutinka tylia ir abejinga šypsena.
„Niekas nesupranta, kad į poilsio namus kiekvienais metais reikia investuoti daug pinigų. Skaudžiausia, kad daugiausia investicijų reikalauja poilsiautojų subjauroti kambariai. Galiu pasakyti, kad 50 proc. atvykstančių yra sąžiningi žmonės, kurių kasmet lauki tarsi giminaičių. Tuo tarpu kita pusė – labai nemaloni ir pridaranti daugiau žalos nei atnešanti naudos“, – pasakojo poilsio namų nuoma Neringoje užsiimanti moteris.
Pasiteiravus apie poilsiautojų keliamas problemas, Vilma gali kalbėti neužsikirsdama: „Pirmiausia, poilsiautojai vagia įvairius daiktus. Dingsta patalynė, stalo įrankiai – daiktai, kurių net nepagalvotum, kad kažkas galėtų pavogti. Kita problema, daiktus naudoja ne pagal paskirtį. Išsineša lovos užtiesalus į paplūdimį.“
Anot Balsas.lt pašnekovės, daugelis poilsiautojų dėl savo ar artimųjų nederamo elgesio susigėsta, tačiau apmokėti nuostolių neskuba. „Turėjau tokį atvejį, kai vieno vaiko mama sau ramiai geria kavą, o jos atžala tiesiog rauna iš lauko terasoje esančiuose vazonuose tvarkingai susodintas gėles. Atkreipiau moters dėmesį, prašiau, kad neleistų taip daryti. O ji užtikrino, kad sumokės už gėles.
Bet kai paaiškėjo, kad gėlės kainavo 150 litų, tada praėjo noras mokėti. Sakiau, kad nereikia pinigų, tegul atsodina tas gėles, bet taip viskas ir pasibaigė. Paliko pinigus už nuomą ir net neatsisveikinusi paspruko“, – pasakojo poilsio namų nuoma užsiimanti moteris.
Prie dažniausiai sugadintų daiktų moteris paminėjo užuolaidas, patalynę, čiužinius. Taip pat dažnai tenka perdažyti ištepliotas sienas arba keisti užlietą grindų dangą.
Atkeršijo, nes neleido triukšmauti
Moteris prisiminė vieną atvejį, kai nedrausmingi poilsiautojai pridarė kelis tūkstančius litų siekiančių nuostolių. „Po 22 val. Neringoje yra vakaro ir tylos laikas. Todėl vienus poilsiautojus teko sudrausminti, nes jie be perstojo triukšmavo. Dėl jų keliamo triukšmo pradėjo skųstis kaimynai. O žinote, kaip jie man atkeršijo?
Visą savaitę laikė atsuktą karšto vandens čiaupą. Per tą laiką buvo išleista apie 400 kubų karšto vandens. O pas mus kubas karšto vandens kainuoja 4 litus, tačiau yra papildomų su nuotekų tvarkymų susijusių mokesčių. Todėl šių asmenų, kurių daugiau gyvenime nemačiau, viešnagė atsiėjo apie 3 tūkst. litų. O tie poilsiautojai paspruko ir kas dabar juos besupaisys“, – pasakojo Vilma.
Neturi garantijų
Vilma pasakojo, kad dirba pagal verslo liudijimą. „Todėl nesame apsaugoti nuo poilsiautojų savivalės. Viešbučiai turi sistemą, o mes, nuomojantys butus ar poilsio namus, ne. Suprantam, kad jei sulaužo kėdę, kurios vertė tarkim 150 litų, ir atsisako atlyginti žalą, galime kreiptis į policiją ar teismą. Bet toks žingsnis kainuos brangiau nei pati kėdė. Tokia situacija nedrausmingi poilsiautojai ir naudojasi“, – piktinosi Balsas.lt pašnekovė.
Kalbėdama apie tai, kodėl Neringoje yra brangiau išsinuomoti butą nakvynei, Vilma pridūrė, kad visos paslaugos šiame krašte kainuoja daugiau nei visoje likusioje Lietuvos teritorijoje:
„Dažnai įvairias paslaugas teikiančių įmonių aprašymuose galima perskaityti, kad Neringai taikomas papildomas mokestis. Tarkime, prekes pristatome visoje Lietuvoje išskyrus Neringą. Arba pabrėžiama, kad būtina priemoka. Bet kokį meistrą išsikviesti į Neringą papildomai kainuoja 150–200 litų. Arba niekas nežino, kad už šiukšlių išvežimą, bent jau tų, kurios susikaupia mūsų poilsio namuose, kasmet mokame 800–900 litų. O valdžia juokiasi. Sako, kad visi pinigų užsidirba, todėl turi iš ko susimokėti.“
Įpročio vergai
Neringoje poilsio namus nuomojanti moteris pasakojo, kad lietuviai iki šiol neatsisako blogo įpročio, kuris tam tikrose šalyse yra net kriminalizuojamas.
„Nėra supratimo, kad jeigu išsinuomoji dvivietį kambarį, tai jame gali gyventi tik 2 žmonės. Tuo tarpu pas mus iki šiol tokiame kambaryje apsigyvena 4, 5 ar net 6 asmenys. Ir patikėkite, koks būna didžiulis pasipiktinimas, kai paprašome išsikraustyti. Kitose šalyse dėl tokių asmenų yra kviečiama policija. O pas mus, nežinia jau kiek metų, niekaip negalime išpurtyti tokio sukčiavimo modelio“, – pasakojo Vilma.
Į klausimą, kaip atskirti gerą poilsiautoją nuo blogo, Balsas.lt pašnekovė neturi atsakymo: „Nėra jokių amžiaus ribų. Todėl suprasti, kas pridarys nuostolių, yra neįmanoma. Gali pas tave atvažiuoti hipiai ir palikti viską tvarkingai. Ir gali apsilankyti labai tvarkinga šeima, tačiau po jų viešnagės prireiks remonto.“
Norėdami kažkokių garantijų, poilsiautojų dokumentų nuoma užsiimantys žmonės imti negali. O dirbant pagal verslo liudijimą, anot Balsas.lt pašnekovės, negalima imti net užstato. „Vienas dalykas, ką galime, tai prašome iš poilsiautojų avanso už vieną nakvynę. Tuo atveju, jei persigalvotų ir nuspręstų nebeatvykti.
Bet ne viskas taip blogai, kaip gali atrodyti. Anot Vilmos, tipiškas lietuvio poilsiautojo portretas pastaraisiais metais visiškai pasikeitė: „Lietuviai išmoko branginti savo atostogas. Jei anksčiau lydavo, tai imdavo ir išvažiuodavo. O dabar nusiperka lietpalčius ir vis tiek džiaugiasi sunkiai užsitarnautomis atostogomis. O šiaip į Neringą atvykta tie patys poilsiautojai. Tai žmonės, gaunantys vidutines pajamas.“
Anot Balsas.lt pašnekovės, Neringa dar nėra taip nuskriausta, kaip Palanga. Mat čia užsuka daugiau vyresnio amžiaus žmonės, o ne jaunimas: „Po kurių „poilsio“, dažniau nežinai, ką rasi, nei brandesnių žmonių atveju.“ Anot jos, Neringoje tikrai yra daug užsieniečių. Tačiau jų stereotipas neatitinka tikrovės. Jie net labiau derasi dėl kainos nei lietuviai. O ypač vokiečiai labai mėgsta žeminti. Klausia, už ką tiek mokėti. Jiems viskas neįtinka.“
