Nuolat sunkėjanti padėtis Japonijoje yra geras priminimas apie tai, kiek daug žalos gali padaryti gamta. Japonija šiuo metu išgyvena didžiausią branduolinę krizę nuo Antrojo pasaulinio karo, kuomet JAV numetė dvi branduolines bombas ant Hirošimos ir Nagasakio, rašo „The Washington Times“.
Radikalūs žaliųjų judėjimo atstovai naudojasi šia proga ir primena visiems apie mirtiną branduolinių jėgainių pavojų. Japonijos geografinė silpnybė galbūt nesukelia didelio pavojaus visam pasauliui, tačiau yra viena valstybė, kurioje branduolinės jėgainės kelia didelį susirūpinimą ir ta šalis yra Kinija.
Kinija taip pat yra žemės drebėjimų zonoje ir nuolat patiria įvairius žemės virpesius. Didžiausia šalies branduolinės energijos kompanija „China National Nuclear“ pranešė ketinanti statyti naują atominę elektrinę šalies pietvakariuose, Chongqing mieste. Šis miestas yra 480 kilometrų nuo 2008 metais įvykusio 7,9 balų stiprumo žemės drebėjimo epicentro, nusinešusio 90 tūkst. gyvybių. Nepaisant visų šių nelaimių, komunistinė Kinijos valdžia ketina pastatyti 28 naujus atominius reaktorius per artimiausius devynis metus. Šiuo metu Kinija yra antra pasaulyje pagal branduolinės energijos suvartojimą.
Dar daugiau nerimo kelia Kinijos institucijų neskaidrumas įgyvendinant energetikos projektus. Šalies vyriausybė turi užtikrinti energijos tiekimą didžiuliam gyventojų skaičiui, tad vietiniai valdžios atstovai neretai yra spaudžiami paspartinti atominių elektrinių statybų darbus. Pekinas teigė, kad po Japonijos nelaimės naujų atominių elektrinių statybos darbai buvo pristabdyti, kad būtų peržiūrėti saugumo standartai, tačiau prekės ženklas „Pagaminta Kinijoje“ vis viena nekelia daug pasitikėjimo. Kinijos produkcijos kokybė smarkiai atsilieka nuo Japonijos, kuri yra laikoma technologijų lyderė daugelyje pramonės sričių. Jei smarkus žemės drebėjimas gali sukelti tokį branduolinį pavojų vienoje iš labiausiai technologiškai pažengusių valstybių, tuomet net sunku įsivaizduoti, kiek žalos padarytų analogiška nelaimė Kinijoje.
Masiškas Kinijos gyventojų persikėlimas iš kaimų į miestus didina įvairių išteklių poreikį. „Yra didelė trintis tarp Kinijos poreikio sparčiai augti ir jos prastų saugumo bei kokybės kontrolės standartų, – sakė JAV kongreso narys Randy Forbesas. – Kalba eina ne tik apie energetikos sektorių, kalnakasybos pramonėje žūstančių žmonių skaičius yra labai didelis.“
Pasaulio banko duomenimis, nuo 1989 metų Kinijos liaudies respublikos BVP augimas vidutiniškai siekė 9 proc. Ekonomistai įspėja, kad ekonomikos augimui nukritus iki 6 ar net 8 proc. atsirastų didelis įvairių produktų trūkumas, o tai, savo ruožtu, sukeltų visuomenės nepasitenkinimo bangą. Nepaisant ekonomikos augimo, Kinijos komunistų partija nesugeba nuraminti šalies gyventojų ir baiminasi sukilimų prieš autoritarinius režimus, kurie šiuo metu drebina Vidurio Rytų valstybes.
Kinija pasauliui kelia dvigubą grėsmę. Pirmoji yra augantis militarizmas ir nacionalinis įsitikinimas, kad Pekinui atėjo metas valdyti pasaulį. Antras pavojus yra tas, kad visa valstybė tiesiog gali susprogti. Nepaliaujamas ekonomikos augimas yra tiksinti laiko bomba. Prie šio pavojų sąrašo dabar galima pridėti ir nesaugias Kinijos atomines elektrines.
