Iš turizmo gyvenanti Viduržemio jūros sala Kipras keliautojus vilioja ne tik ekskursijų ir pramogų įvairove, bet ir nekilnojamojo turto pasiūla.
Šiomis investicijų galimybėmis pamažu domimasi ir Lietuvoje. Tačiau, pastebi nekilnojamojo turto pardavėjai, tautiečius atbaido nemažos kainos.
Vila pakrantėje
„Atskira 325 kv. metrų ploto vila pakrantėje su puikiu vaizdu į jūrą, nuosavas baseinas, 3 miegamieji, oro kondicionavimas, drėkinamas ir nuo nepalankaus oro apsaugotas brandus sodas. Kaina - 400 tūkst. eurų“, - tokiais skelbimais, piešiančiais prašmatnaus gyvenimo vaizdus, mirgėte mirga Kipro laikraščiai ir specialūs leidiniai.
Šiek tiek per 9 000 kv. kilometrų dydžio Afroditės sala, kurioje saulė skaisčiai šviečia daugiau kaip 300 dienų per metus, nuolat gyvena turizmo aktualijomis - pajamos, gautos iš poilsio paslaugų, sudaro arti 40 proc. Kipro bendro nacionalinio produkto. Apie 65 proc. visų apsilankančių svečių - iš Europos Sąjungos.
Augant statybų kaštams ir žemės kainoms, ypač pakrantės teritorijose, būstų kainos šoktelėjo. Tačiau statybos, papuoštos reklamomis, kurios ragina paversti salą savo antraisiais namais, Kipre tebevyksta. Sala noriai priima užsieniečius.
Į nekilnojamąjį turtą Kipre daugiausia investuoja britai. Gidai, iliustruodami savo salos patrauklumą, būtinai paminės, jog pasiturintys pensininkai mielai apsisprendžia iškeisti gimtąjį kraštą į šiltą ir jaukų Kiprą, kur pragyvenimo lygis siekia 65 proc. Europos vidurkio. Antrojoje vietoje investuotojų sąraše - rusai.
Anot nekilnojamojo turto agentūros „Laugeda“ vadybininko Lauryno Purvelio, prieš metus pradėjusi klientams, be kita ko, siūlyti įsigyti naujos statybos namus ir apartamentus Kipre, bendrovė kol kas sulaukia nedaug interesantų.
„Kainos Kipre panašios, kaip mūsų Palangoje, tačiau skirtumas tas, kad kipriečiai parduoda būstus su visa apdaila ir net baldais, - sakė pokalbininkas. - Vis dėlto žmonėms tai atrodo per brangu. Bulgarija sulaukia kur kas didesnio susidomėjimo.“
Ribojimų nebeliks
Ne Kipro piliečiams, norintiems pirkti būstą ar žemę saloje, tebegalioja įstatyminiai ribojimai, kurių turėtų nebelikti 2009-aisiais. Harmonizavus teisę, Europos Sąjungos šalių piliečiai turės lygias teises su vietiniais.
Kol kas be jokių apribojimų turtą gali įsigyti tik kipriečiai ir ES valstybių piliečiai, nuolat gyvenantys Kipre. ES piliečiai, nuolat negyvenantys saloje, ir ne ES piliečiai, vadovaujantis dabartine sistema, gali įsigyti tik vieną namą, butą, sklypą statyboms arba žemės ūkio paskirties sklypą.
Praėjusių metų spalį Kipro centrinis bankas išleido vietiniams komerciniams bankams skirtą direktyvą dėl hipotekos. Pirkėjai įpareigojami sumokėti 40 proc. pasirinkto būsto vertės, jeigu tai bus jų antrasis namas arba poilsiavietė, ir 20 proc. - jei tai būsiąs pagrindinis arba vienintelis būstas.
Perkant žemės ūkio paskirties žemę, įnašas sudaro 40 proc. Šiuo metu Kipre veikia 34 užsienio kreditavimo organizacijos iš 14-os šalių (Didžiosios Britanijos, Austrijos, Prancūzijos, Latvijos, Ukrainos, Rusijos ir kt.).
Okupacijos išdavos
Nekilnojamojo turto rinkos ypatybėms įtakos padarė Kipro problema - Turkijos invazija 1974-aisiais. Apie trečdalį salos - šiaurinė jos dalis - tebėra okupuota.
Prasidėjus okupacijai nemažai žmonių - tiek kipriečių, tiek turkų - buvo priversti pakeisti savo gyvenamąją vietą. Kalbos apie teisinį šių procesų įforminimą, kai kipriečiai kūrėsi buvusiuose turkų namuose pietuose, o turkai apsigyveno ankstesnių šeimininkų būstuose šiaurėje, nebuvo.
Per trejetą dešimtmečių buvo sudaryta daugybė, Kipro Respublikos požiūriu, niekinių sandorių. Kaip nurodo kipriečiai, šiaurinėje salos dalyje esantys nekilnojamojo turto objektai buvo perleisti užsienio pirkėjams be pradinių tvarkingų nuosavybės dokumentų, nes tikrieji šeimininkai, apimti panikos ir baimės dėl savo gyvybės, skubiai išsikraustė kitur. Pažymėtina, jog nekilnojamasis turtas šiaurinėje Kipro dalyje kainuoja pigiau nei pietuose.
„Nekilnojamojo turto įsigijimas okupuotoje salos šiaurėje yra nelegalus, nes turtas priklauso teisėtiems šeimininkams - pabėgėliams“, - akcentuojama potencialiems investuotojams skirtuose Kipro Respublikos leidiniuose.
Prieš porą metų jos įstatymu užsieniečiams už žemės ar statinių įsigijimą anksčiau graikams kipriečiams priklausiusioje teritorijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Šiaurės Kipro pozicija skelbia, kad jo Vyriausybė po okupacijos tapo nuosavybės šioje salos dalyje garantu, tuo metu Kipro Respublika šito nepripažįsta. 2003-iaisiais Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo situaciją, kai graikas kiprietis, per turkų invaziją pabėgęs į pietus, reikalavo atkurti jo teises į žemę, kurią nusipirko Orams šeima. Sutuoktiniai sklype buvo pasistatę namą. Teismas bylą išsprendė jų naudai. Kipro Respublika sprendimą pavadino politiškai motyvuotu.
Vanduo - ne kasdien
Nors Kipro sala - nedidelė, įvairi gamta ir kosmopolitiška gyventojų sudėtis bei kurortų ypatybės lemia, kad prieš perkant būstą čia, reikia apgalvoti daugelį dalykų. Visais atvejais patariama pasitelkti ne tik nekilnojamojo turto agentą, bet ir prityrusį nepriklausomą teisininką, kuris profesionaliai įvertintų daugelį dalykų.
Jeigu leidimas būsto, kurį rengiatės pirkti, statybai buvo išduotas anksčiau kaip 2004-ųjų gegužę, jums nereikės mokėti pridėtinės vertės mokesčio. Jeigu jis išduotas vėliau - PVM mokėsite.
Yra ir kitokių subtilybių. Pavyzdžiui, Kiprui labai aktuali geriamojo vandens problema. Čia įprasta, jog vanduo į namus tiekiamas tik kelias dienas per savaitę, tad gyventojai turi pasirūpinti griežtu skalbimo, maudynių ir kitokių įprastų kasdienių dalykų grafiku. Užtat vandeniui pašildyti naudojama nemokama saulės energija - visuose naujos statybos būstuose Kipre įrengtos saulės baterijos.
Senos statybos būste jų gali nebūti, tačiau jūs galite pretenduoti į subsidiją joms įrengti. Subsidijos taip pat teikiamos ir renovacijai.
Nepripratę organizuoti nuomos
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Avitera“ atstovo Arūno Simonaičio, keltis gyventi į šiltąją salą nepopuliaru - kur kas labiau lietuvius domina galimybė užsidirbti nuomojant įsigytą būstą turistams.
Anot A. Simonaičio, Kipre įprastas nuomos organizavimo modelis lietuviams iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti neįprastas.
„Mūsų šalyje žmonės į veiklos organizavimą „per agentūrą“ žvelgia įtariai, bijo būti apgauti. Tačiau patikimas profesionalus partneris - didelė pagalba, kurios dėka savo laiką galėsite skirti kitiems darbams ir nė kiek nepralošti mokėdami jam už paslaugas. Kipre ši sritis labai išplėtota“, - sakė pokalbininkas.
Nusipirkus būstą ir pasirašius sutartį su agentūra, savininkui nereikia niekuo rūpintis - nuomininkų ieško ir su jais dirba agentas. Buto ar namo savininkui kas mėnesį pervedami nuompinigiai.
Valerija LEBEDEVA
