Dar visai neseniai šalies darbdaviai suko galvas, kur rasti darbuotojų statybų poreikiui patenkinti. Tiek, kiek reikia, nebuvo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Milžiniško nedarbo šalyje Kinijoje nesunkiai atsirado kvalifikuotos darbo jėgos. Bet, regis, tie žmonės jau ir Lietuvoje pasmerkti nedarbui, rašo „Lietuvos žinios“.
Apsukrūs mūsų šalies darbdaviai pigiai nusipirktą kvalifikuotą Kinijos darbo jėgą įsigudrino perparduoti. Todėl savarankiškai statant individualų namą statybininkų brigadą galima rinktis... pagal tautybę.
Tuo LŽ nesunkiai įsitikino paskambinusi vienai bendrovei, kuri per elektroninio pašto dėžutes išplatino skelbimą: „Siūlome profesionalių statybininkų kinų paslaugas.“
Viliojantis pasiūlymas.
Tariama klientė neva susiviliojo kinų statybininkų paslaugomis ne vien dėl to, kad kalbas apie jų gerą darbo kokybę iš lūpų į lūpas perduoda visa šalis, bet ir todėl, kad skelbime buvo išvardytos beveik visos statybininkų specializacijos - nuo mūrininkų ir suvirintojų iki plytelių klojėjų. Taip pat pabrėžta, jog visi specialistai jau yra Lietuvoje.
Tariamas sumanymas - pasamdyti kinus, t. y. pasinaudoti greita, kokybiška, pigia ir kvalifikuota užsienio darbo jėga, „svajonių namui Vilniaus pakraštyje“ statyti. Kaip paaiškėjo per pokalbį telefonu su kinų statybų paslaugas parduodančiu asmeniu, šie statybininkai darbą objekte galėtų pradėti po mėnesio, esą dabar jie intensyviai triūsia - baigia vieno statinio Klaipėdoje renovaciją.
„Nesitikėjau, kad tie darbininkai taip greitai atliks darbus. Sudarėme sutartį kelies mėnesiams, o paaiškėjo, kad viską spės padaryti kur kas greičiau, - nė neprašytas dėstė pašnekovas. - Jūsų pasiūlymas geras. Mus labai tenkintų. Tokio projekto tektų imtis pirmą kartą. Mums dar reikia gerai viską apgalvoti. Paskambinsiu jums kitą savaitę.“
Paklaustas, ar pigiau būtų samdyti kinų statybininkų brigadą individualiam namui pastatyti, ar lietuvių, jis nė neabejodamas atšovė: „Tikrai kinų būtų pigiau. Mes nesibranginame, nes norime įeiti į rinką.“
Darbo konkurentų daugėja
Iki praėjusios savaitės Lietuvos darbo birža buvo gavusi 4560 prašymų išduoti leidimus dirbti užsieniečiams mūsų šalyje. Atsižvelgdama į šiuos prašymus Lietuvos darbo birža išdavė 2193 leidimus dirbti pagal darbo sutartis, 1066 - komandiruotiems užsieniečiams. Dar 134 darbo leidimus pratęsė.
Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė LŽ sakė, kad atvykstančių į mūsų šalį darbo imigrantų tik daugėja. „Leidimą gyventi Lietuvoje darbo pagrindu išduodame tuo atveju, kai žmogus turi darbo biržos leidimą dirbti. Todėl jei birža dar išduoda tokius leidimus, vadinasi, darbo jėgos šalyje lyg ir trūksta“, - kalbėjo jis.
Anot D.Paukštės, išduodant pakartotinius leidimus gyventi šalyje darbo tikslais pastebima, jog dažnai darbdaviai nesilaiko savo pažadų mokėti specialistui iš užsienio atitinkamą atlyginimą - moka mažiau nei žada. Tačiau užsieniečiai, kad ir kaip ten būtų, vis tiek pasilieka dirbti mūsų šalyje.
„Šiuo metu Lietuvoje dar tik rengiamas darbo nuomos įstatymas. Atsiranda įmonių, kurios pageidauja užsiimti darbo jėgos paieška darbdaviams. Tačiau sukurti užsieniečių darbo rinką Lietuvoje būtų labai negeras dalykas. Jau dabar reikia priimti sprendimus, kurie reguliuotų šiuos dalykus“, - pabrėžė D.Paukštė.
Pašnekovas pažymėjo, kad Lietuvoje priimtoje Ekonominės migracijos strategijoje aiškiai pasakyta, jog užsieniečių vežimas į šalį neturėtų skatinti Lietuvos piliečių išvykimo iš šalies.
Reikalinga kontrolė
Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis neslėpė, kad sulėtėjus ekonomikos augimo tempams ateityje atvejų, kai atsivežti užsieniečiai liks be darbo, tik daugės.
„Institucijos, kurios tarpininkavo išduodant leidimus atvykti dirbti užsieniečiams, turi susirūpinti dėl kontrolės ir prevencijos. Jeigu šis klausimas nebus sprendžiamas administraciniu lygiu, problema vis labiau skverbsis į mūsų socialinę erdvę“, - tvirtino B.Gruževskis.
Pasak jo, egzistuoja ir toks reiškinys, kai užsieniečiai įdarbinami vietoj lietuvių. „Formalūs reikalavimai naudingi Lietuvos interesams. Tačiau atvejai, kai į lietuvio darbininko vietą ateina iš užsienio atsivežtas specialistas, rodo, kad vis dėlto užimtumo politika kontroliuojama nepakankamai“, - dėstė pašnekovas.
Kai nepavyksta įdarbinti savo šalies piliečio ir įdarbinamas užsienietis, jis privalo gauti tokį pat atlyginimą vien dėl to, kad, kaip matyti iš kitų valstybių patirties, vietinė darbo jėga neprarastų ekonominio patrauklumo. „Turi būti maksimaliai išnaudota vietinė darbo jėga“, - pabrėžė Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
