Verslininkus kinus Lietuvoje nervina kasos aparatai bei tikrintojai. Neseniai mūsų šalį atrado kinų verslininkai – Lietuvos didmiesčiuose atidarytas visas kiniškų prekių parduotuvių tinklas. Tačiau nuo pirmos dienos pastebėtas suktas atvykėlių būdas.
Kinų desantas sunkmečiu
Kinų afera prasidėjo nuo banalaus telefono skambučio. Šiemet rugsėjo pabaigoje vienos krovinių pervežimu, nekilnojamojo turto prekyba bei nuoma besiverčiančios Šiaulių bendrovės vadovui paskambino kinas. Tiksliau, kalbėjo vertėja. Ji pranešė puikią žinią – Lietuvoje veiklą plečia kinai verslininkai, o vienos jų bendrovės – „Hong Hu“ – direktorius Von Hujus Šiaulių miesto centre, pėsčiųjų bulvaro viduryje, girdi, norėtų išsinuomoti patalpas kiniškų prekių parduotuvei.
Apsidžiaugęs lietuvis net patrynė rankomis – patalpos senokai tuščios, neša vienus nuostolius. Be to, kai įsibėgėjo krizė, garsiajame Šiaulių pėsčiųjų bulvare smarkiai sumažėjo praeivių ir pirkėjų. Dėl tos priežasties daugelis bulvaro parduotuvių „pabėgo“ į naujuosius prekybos centrus. Po tokio komersantų manevro bulvare ir taip skystas būrelis pirkėjų visai ištirpo.
Taigi netrukus 42 metų juodaplaukis Von Hujus pasirašė sutartį, pagal kurią UAB „Hong Hu“ įsipareigojo už parduotuvės nuomą kas mėnesį mokėti beveik po 22 000 litų.
Nėra apyvartos – negalioja sutartys?
Verslą kinas pradėjo su kinišku darbštumu. Vos per porą dienų ant pastato sienos atsirado didžiulė raudona iškaba „Hong Kong“. Dirbdami iki vėlumos, kinai atbogino kalną drabužių, pasamdė porą lietuvių pardavėjų ir pradėjo prekybą.
Tačiau šiauliečiai į kiniškas prekes žvelgė įtariai, jų pirko mažai.
Parduotuvės patalpų savininkas tai matė, tačiau Lietuvoje nepriimta kištis į nuomininko reikalus, nuomotojui terūpi, kad sutartis būtų vykdoma.
Kinai, pasirodo, verslą supranta kitaip. Nėra apyvartos – negalioja jokios sutartys. Sutartą dieną, lapkričio 5-ąją, nesulaukęs beveik 22 000 litų nuompinigių, patalpų savininkas paskambino Von Hujui. Šis nuramino – pažadėjo, kad pinigai tuoj bus pervesti.
Parduotuvė išgaravo per naktį
Lapkričio 8-ąją, sekmadienį, patalpų savininkas ėjo pėsčiųjų bulvaru ir staiga neteko žado, kai per pastato stiklo sienas pamatė, jog parduotuvės „Hong Kong“ nebėra. Vakar dar buvo, o šiandien – nė kvapo! Prekybos salė tuščia, nė vienos prekės. Kadangi Von Hujaus telefonas tylėjo, patalpų savininkas suprato esąs kinų apmulkintas ir nuskuodė į policiją rašyti pareiškimo dėl... apvogtos, o gal pavogtos parduotuvės bei nesumokėtų nuompinigių.
Kinams ši suma tikriausiai nedidelė, nes įtariamasis Von Hujus neišlėkė slėptis į Kiniją, kur jo Lietuvos teisingumo ranka nepasiektų – kaip tarp milijardo gyventojų rasi kiną, kai jie mums visi lyg vieno veido? Tačiau baudžiamą bylą dėl sukčiavimo užvedusiems pareigūnams pasisekė – jie surado Von Hujų pas draugus kinus ir suėmę uždarė į areštinę. Tada išaiškėjo, jog afera buvo suplanuota nuo pirmosios dienos – pasirašydamas sutartį Von Hujus melavo, jis tuo metu bendrovėje „Hong Hu“ nedirbo.
Masė įvairiausių pažeidimų
Pradėjus vyniotis aferos kamuoliui, surinkus žinias iš kitų miestų, išaiškėjo, jog neseniai Lietuvą yra užgriuvęs tikras kinų verslininkų desantas. Neseniai praturtėję azijiečiai, jau praminti „naujaisiais kinais“, labai savotiškai supranta verslo darymą.
Daugiausiai Panevėžyje kinai savo įmones registruoja, Klaipėdoje bei Kaune prekes sandėliuoja, Vilniuje – buhalteriai viską skaičiuoja. Lietuvoje jau veikia per 30 kiniškų aprangos ir tekstilės parduotuvių.
Vos Lietuvos didmiesčiuose buvo atidarytos kiniškos kiniškų prekių parduotuvės, teisėsauga ėmė gauti skundų, jog šeimininkai kinai pardavusioms prekę pardavėjoms liepia nemušti gautos sumos į kasą, o tik užrašyti į bloknotą ir gautus pinigus atiduoti jiems. Patikrinę kinų parduotuves, Šiaulių, Panevėžio, kitų miestų mokesčių inspektoriai nustatė, jog atvykėliai prekes atsiveža be įsigijimo dokumentų, be važtaraščių, slepia pajamas, suka valstybei privalomus mokesčius, o pardavėjoms moka minimalią algą, tik primeta šimtinę kitą vokeliuose. Negana to, patikrinimo metu dalis kinų neturėjo Lietuvoje dirbti leidžiančių vizų.
Kinai nusiteikę ryžtingai
Įdomiausia, kad kinų verslininkai taip ir nesuprato, ko inspektoriai prie jų kabinėjasi.
„Mes dori žmonės. Pažadame, jog nuo šiol į kasą mušime kas dešimtą prekę – tik palikite mūsų parduotuvę ramybėje!“ – mokesčių inspektoriams rimtu veidu pasiūlė vienas kinas. Ir niekaip negalėjo suprasti, kodėl vertėjai išvertus jo tokį dalykišką pasiūlymą, pareigūnai juokiasi.
Po to, kai Panevėžio mokesčių inspektoriai vieną kinų parduotuvę ėmė lankyti nuolat, jos apyvarta kasos aparatų juostose išaugo net 3 kartus.
„Kiną galima nužudyti, bet tik ne apgauti, – „Akistatos“ žurnalistui prasitarė vienas iš siauraakių komersantų. – Sunku mums čia, nes žmonės mažai perka, mokesčiai dideli. Lietuvoje gana žvarbu, o mums saugotis inspektorių labai sunku, nes jūs, lietuviai, visi esate lyg vieno veido.“
Paskutinėmis žiniomis, sulaikytasis kinas tikina nieko apgauti nesiekęs ir niekur nebėgęs.
Sigitas Stasaitis
