Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Lietuvos darbdavio apeliacinį skundą ir pripažino, kad įdarbinant Kinijos piliečius nebuvo laikomasi norminiuose teisės aktuose nustatytos užsieniečių įdarbinimo tvarkos.
Valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad vienoje Lietuvos įmonėje buvo įdarbinta 16 Kinijos piliečių, kurie dirbo ne toje įmonėje, ne toje teritorijoje ir ne tą darbą, kuriam jiems buvo išduoti leidimai dirbti.
Užsieniečiai turėjo leidimus dirbti staliais-dailidėmis, mūrininkais, montuotojais, o faktiškai atliko paukštienos perdirbimo darbus.
Teismas, atsižvelgdamas į įmonės, kurioje Kinijos piliečiai turėjo dirbti, ir įmonės, kurioje jie faktiškai dirbo, sudarytus darbo nuomos tarpusavio susitarimus dėl šių darbuotojų darbo vietos pakeitimo, pažymėjo, kad šios tarp dviejų juridinių asmenų sudarytos darbo nuomos sutartys negali daryti įtakos nustatyta tvarka išduotuose leidimuose dirbti užsieniečiams nurodytų duomenų pakeitimui.
Teisėjų kolegija konstatavo, jog joks tarp ūkio subjektų sudarytas tarpusavio susitarimas negali turėti aukštesnės galios už valstybėje galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytą užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje tvarką.
Nelegaliu darbu yra laikoma ir situacija, kai darbas dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant nustatytos įdarbinimo tvarkos.
Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad darbdavys privalėjo nepriimti dirbti užsieniečių, kuriems nebuvo išduoti leidimai dirbti būtent toje įmonėje, leidime nustatytoms darbo funkcijoms atlikti. Leidęs dirbti įmonėje, darbdavys pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarką, todėl nubaustas už nelegalų darbą teisėtai ir pagrįstai.
Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
