Venecijos kino festivalyje pristatytas ir kino kritikų „viena geriausių šių metų komedijų“ pavadintas filmas pasakoja apie protokoluose užstrigusį Belgijos karalių. Valstybiniu vizitu atvykęs į Stambulą, monarchas sužino, jog jo karalystė byra į šipulius – Valonija skelbia nepriklausomybę. Karaliui būtina vykti namo, tačiau, lyg tyčia, dėl saulės audros atšaukiami skrydžiai. Ką daryti?
Sugalvojamas genialus planas – persirengti bulgarų etnografinio ansamblio dainininkėmis ir bėgti per Balkanus autostopu. Prasideda kelionė, kurioje rūmų etiketo išauklėtas karalius su svita pakliūva į beprotišką pasaulį su vietiniais ūkininkais, snaiperiais, jogurto varžybomis ir upeliais besiliejančia slyvų degtine.
Negana to, karališką odisėją fiksuoja valdovo rūmų pasamdytas operatorius, todėl komedija įgauna ir „mockumentary“ žanro bruožų bei „filmo filme“ formą.
„Kai kūrėme filmą, nenumatėme nei pabėgėlių krizės, nei „Brexit“, nei Turkijos įvykių, tačiau viso to aidas šiandien žiūrovams praturtina filmo suvokimą. Labiau nei politika, mums patiko tragiška šios istorijos plotmė – žmogus, kurio likimą visą gyvenimą reguliavo kiti, nusprendžia kontrolę perimti į savo rankas“, – sako viena iš režisierių J. Woodworth.
Nors komedijos kūrėjai pasišaipo iš „Europos bamba“ save laikančių belgų, monarchijos ir pašėlusių Balkanų bei stereotipų apie juos, tačiau tą daro su atlaidžia šypsena ir visai nepiktai.
„Turėjome du advokatus, kurie kruopščiai perskaitė scenarijų, ir pasakė, jog nieko įžeidžiančio jame nėra. Į filmo premjerą Venecijoje net pakvietėme karaliaus rūmų atstovus, o į premjerą Briuselyje – Belgijos premjerą, tačiau nė vienas jų nepasirodė“, – pasakoja P. Brosensas.
Skoningas ir sąmojingas „Belgų karaliaus“ humoras paliko įspūdį ir kino kritikams. „Tai genialiai gražus filmas, kuris galėtų pamaloninti net Filipą, dabartinį Belgijos monarchą“, – teigia Jay Weissbergas, įtakingo žurnalo „Variety“ kino apžvalgininkas.
Švelnų humorą, komiškas įžvalgas ir stilių, kaip stipriausius komedijos bruožus, mini ir Thomas Humphrey, kino portalo „Screen Anarchy“ apžvalgininkas: „Kiekvienas scena pasižymi absoliučia precizika. Visi objektai ir personažai yra reikiamoje vietoje tam, kad sukurtų komišką atmosferą. Be to, filme yra ir apmąstymų apie atsakomybę, kurią prisiima kiekvienas režisierius kurdamas filmą“.
