Viešojoje erdvėje jau pasigirsta siūlymų dėl kai kurių verslo sričių atlaisvinimo. Tačiau kino rodytojai jaučiasi užmiršti. Jų teigimu, iki šiol buvo klaidingai vertinamas jų darbo pobūdis, tad veiklos suvaržymas buvo beprecedentis.
Baigia nukraujuoti
Tarpautinė kino teatrų sąjunga (UNIC) neseniai paskelbė, kad Lietuvos kino teatrų pajamos iš parduotų bilietų į filmus krito 61 proc., praneša „Kino pasaka“. Jei 2019 m. Lietuvos kino teatrams buvo vieni sėkmingiausių istorijoje, 2020-aisiais situacija apsivertė aukštyn kojomis.
Lietuvos kino centro duomenimis, 2019-aisiais Lietuvoje buvo parduota 4 141 900 bilietų į kiną, o 2020-aisiais šis skaičius sumažėjo kelis kartus. Pernai parduoti 1 533 084 bilietai.
Pagal pateiktus Lietuvos kino rodytojų duomenis, 2020 m. rinka negavo daugiau kaip 17 mln. eurų pajamų.
Tačiau kaip tv3.lt sako didžiausio Lietuvoje kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ direktorius Gintaras Plytnikas, kino teatrų nuostoliai yra žymiai didesni, nei tie, kuriuos skelbia UNIC. Kino teatrai parduoda ne tik bilietus į filmus, tačiau žiūrovams siūlo užkandžių, gėrimų ir kitų prekių, taip pat kartais organizuoja renginius. Visų šių paslaugų užvėrus kino teatrų duris, taip pat neliko.
„Visiškai atsakingai galiu sakyti, kad šitaip prasėdėję nuo pernai kovo 13 d. iki šiemet kovo 1 d., būsime nukraujavę 80 proc. <> Mes jau be kraujo realiai, gyvename iš santaupų. Per pirmąjį karantiną buvo „Invegos“ paramos, kurios mums padėjo susibalansuoti savo fiksuotas išlaidas. Jos niekur nedingo ir mus labiausiai smukdo.
Nuo lapkričio 6 d. mes be atlyginimų paramos darbuotojams kol kas jokių paramų nesame gavę, gyvename iš santaupų, kurios, kaip žinote, negali būti begalinės. Esame atsidėję juodai dienai, labai tikėjomės, kad ir ana Vyriausybė atidės juodai dienai. Dabar šiek tiek suprantame, kad tai juodai dienai nelabai atidėta“ – situaciją komentuoja G. Plytnikas.
„Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė taip pat sako, kad finansiškai šiuo metu kino teatrui sekasi sunkiai: tenka mokėti mokesčius valstybei, taip pat pinigų reikia ir už patalpų nuomą.
„Esame dėkingi mūsų nuomotojams, kad šiek tiek sumažino nuomos mokesčius. Kiek žinau, yra kolegų, kuriems taip nepasisekė ir jų nuomotojai iš viso nesumažino nuomos mokesčių“, – sako A. Balžekienė.
Išgyventi padeda ir inovatyvūs kino teatro savininkės sprendimai, gauta parama: „Mūsų situaciją gal šiek tiek gelbėja tai, kad ta pati įmonė kuria ir namų kino platformą „Žmonės Cinema“, kurioje yra ką veikti. Šiuo metu visame pasaulyje ir Lietuvoje yra pastebimas peržiūrų augimas namų kino platformose. Veikia kino teatrai, ar ne, bet žmonės žiūrėti filmus nori.
Laikomės, aišku, sunkiai. Padėjo šiek tiek organizacijos „Europa Cinemas“ suteikta parama už praeitus metus, bet esame išgyvenimo režime ir nežinome, kiek dar tęsiantis karantinui, galėsime išgyventi.“
Europos kino rinkos pajamos, kaip skelbia UNIC, smuko 70,6 proc.
Teko atleisti darbuotojus
Kaip sako kino teatrų vadovai, be atleistų ar į prastovas išleistų darbuotojų neišsiversta. „Pasaka“ į prastovas išleido visus darbuotojus, o „Forum Cinemas“ penktadalį savo darbuotojų turėjo atleisti.
„Forum Cinemas“ direktorius G. Plytnikas sako, kad palyginus su tuo, kokie dideli nuostoliai buvo patirti, atleistų darbuotojų skaičius nėra toks baisus.
Direktorius pasakoja, kad atleisti darbuotojus buvo sunku, tačiau kito pasirinkimo tiesiog nebebuvo likę.
„Mes tikrai norime, kad jie sugrįžtų, nes žmonių prisigraibyti iš gatvės yra sunku, o tai yra žmonės su patirtimi, mes juos branginame ir saugome. Bet kai nebeturi pajamų daugiau nei pusę metų ir nebeturi, ką rodyti ir kam rodyti, kai kino teatras yra uždarytas, kiekvienas logiškai mąstantis žmogus paklaus, iš ko tas algas mokate?
Mokame iš santaupų ir, ačiū valstybės biudžetui, iš paramų atlyginimams. Bent jau tų, kurias gauname per Užimtumo tarnybą“, – sako G. Plytnikas.
Kino teatrus laiko saugiais
Kino teatrų veikla pandemijai prasidėjus buvo apribota, kinas buvo pristatomas kaip renginys. Kino rodytojai piktinasi tokiu veiklos apibrėžimu ir sako, kad jų funkcija yra kiek kitokia. Todėl, kino teatrų teigimu, ir galimybė užsikrėsti kino salėje yra kur kas mažesnė.
„Mes niekada nebuvome ir nesame renginiai. Mes esame kultūrinės įstaigos su didžiuliais plotais, gera ventiliacija, kur galima reguliuoti žiūrovų srautus. Įėjimas yra per vieną vietą, išėjimas – per kitą, galima daryti pakankamus tarpus tarp seansų. <…> Renginiuose žmonės elgiasi šiek tiek kitaip, jie maišosi vieni su kitais, bendrauja, valgo, būna arti vienas kito. Kino teatruose to nėra“, – sako A. Balžekienė.
„Forum Cinemas“ vadovas pasakoja, kad yra užsienio ekspertų atliktų analizių, kurios rodo, jog kino teatrai yra saugi vieta. Jo teigimu, šansas užsikrėsti kino salėje yra mažas.
„Čia ne iš piršto laužtas pasakymas. Yra atliktos objektyvios studijos, niekieno nenupirktos apie tai, kaip virusas pasaulyje plito. Kino teatrai pateko į tą registro dalį, kuri vadinasi nuliu. <…> Patys eksperimentus su dūmais darėme savo salėse dėl ventiliacijos dalykų, tūrio.
Yra šiek tiek skaudu, kada ateina naujas ekonomikos uždarymas, mus kažkodėl prisimena, kaip kino teatrus ir uždaro pirmus, nors esame paskutinėje eilutėje. Paskui mus beveik metus vadina renginiais ir mes nesuprantame, ką tai reiškia, nes mes nesame renginiai. Mes esame kino teatrai, kurių ekranų, kėdžių neperkelsi į interneto laidus“, – kalba G. Plytnikas.
Daug užsienio šalių kino teatrams dirbti yra leidžiama. Tačiau, kai kur jie veikti negali dėl to, kad nėra kino pasiūlos. G. Plytniko teigimu, tokia problema Lietuvai negresia.
„Filmų mes turėtume. Per pernai metus Lietuvos kino gamintojai nesėdėjo rankų sudėję, finansavimas buvo, todėl filmų yra. Mes rodyti turėtume, ką: lietuviškus filmus, europinius, amerikietiškų mažiau, bet pamažu šitas kraujas irgi atsistatytų“, – samprotauja „Forum Cinemas“ direktorius.
Lietuvos kino centro duomenimis, pernai buvo sukurti 34 lietuviški filmai, iš viso 2020-aisiais išplatintas 271 filmas.
Prašo valstybės įsikišimo
Kino rodytojai pasakoja, kad be valstybės įsikišimo, ko gero, šviesios ateities teks laukti ilgai. Jau dabar yra pateikta siūlymų, kaip padėti šiai verslo sričiai. Jau buvo kreiptasi į Kultūros ministeriją, kino centrą ir prašyta padėti dengti fiksuotas kino teatrų išlaidas.
Kino teatrai taip pat pateikė „Kino Bonus“ siūlymą, kuriuo už kiekvieną nupirktą bilietą į kino teatrą, valstybė skirtų tam tikrą sumą tai įmonei, kuri bilietą pardavė. Tai, kino teatrų teigimu, padėtų neprarasti kino pasiūlos.
„Leisite kino teatrams dirbti, bet jie neturės, ką rodyti, todėl, kad kino platintojai nerizikuos išleisti filmų, kai į juos gali ateiti tik 30 proc. salės. Jiems neapsimoka. Todėl sakome, kad, jeigu leidžiate mums dirbti 30 proc., tai labai prašome už kiekvieną atėjusį žmogų pridėti dar dviejų vidutinių bilieto kainos dydžių bonusą, kuriuo mes dalijamės su platintoju. Jeigu leidžiate dirbti 50 proc., – tai pridedate vienos vidutinės bilieto kainos bonusą“, – siūlymą aiškina „Kino Pasaka“ vadovė A. Balžekienė.
G. Plytnikas sako, kad norėtų išgirsti aiškius valdžios siūlymus ir sprendimus. Jo teigimu, sprendimai tebūnie drastiški, tačiau aiškiai iškomunikuoti, reikėtų atviro dialogo su verslu.
„Tada mes svarstytume, ar tam tikrą laiką mums atsidarinėti, ar, vis tik, gyventi iš pašalpų, nes tai bent kažkiek subalansuoja mūsų balansą. Yra tas momentas, kada neatsidarinėti skamba absurdiškai, bet neatsidarinėti apsimokėtų labiau nei atsidarinėti. Jeigu atsidarai, vadinasi, tu šimtu procentų įgalus pradėti savo įsipareigojimus tesėti, bet jeigu šimto vietų salėje galėsi laikyti šešis žmones, tai tada geriau neatsidaryti“, – sako „Forum Cinemas“ vadovas.
G. Plytiniko teigimu, kai kuriose užsienio šalyse yra leidžiama lankytis kino salėse, tačiau yra įvestas reikalavimas žiūrovus sodinti į kas dvi vietas.
Į kino teatrus – pasiekus scenarijų B?
Kultūros ministerija sako kol kas negalinti pasakyti, kada kino salės vėl galėtų praverti duris.
„Karantino švelninimo priemonių pasiūlymai yra numatyti, taip pat nuolat kalbamės su kultūros ir meno, taip pat – ir Jūsų minimo kino – sektorių atstovais, girdime jų lūkesčius, tačiau šiandien kalbėti apie tikslias datas būtų anksti. Priminsime, kad Vyriausybė klausimus dėl karantino ribojimų švelninimų svarstys kitą savaitę“, – rašoma ministerijos atsiųstoje žinutėje tv3.lt.
Nepriklausomi sveikatos ekspertai dar metų pradžioje paskelbė keturis karantino ribojimų scenarijus: A, B, C ir D. Scenarijai nurodo, kokiam 14 dienų sergamumui šalyje esant, kokie ribojimai turėtų būti taikomi.
D scenarijus rodo prasčiausią situaciją šalyje, A – geriausią. Todėl esant D scenarijuje, kai užsikrėtusiųjų skaičius šimtui tūkstančių viršija 500, taikomi saugumo reikalavimai yra greičiausi. Į A scenarijų patenkama tada, kai užsikrėtimų skaičius šimtui tūkstančių gyventojų neviršija 25 atvejų.
Ekspertų pasiūlytų scenarijų aprašyme matyti, kad kino salių, kaip ir muziejų, teatrų, parodų ir sporto varžybų atnaujinimas ribojant lankytojų srautus būtų galimas, jei sergamumas šalyje neviršytų 100 užsikrėtimų 100 tūkst. gyventojų.
Kultūros ministras Simonas Kairys dar pirmadienį savo Facebook paskyroje pasidalino kiek kitokiu planu. Ministras rašo, kad į kino teatrus ir bibliotekas galėtume sugrįžti anksčiau – pasiekus 150 užsikrėtimų 100 tūkst. gyventojų.
„Galime kalbėti apie kino teatrų atsidarymą, traktuojant juos ne kaip renginius, o kaip paslaugą, o tam bus bendri specialūs reikalavimai – 10 kv. m. vienam paslaugos gavėjui ir panašiai“ – socialiniame tinkle rašo ministras.
Vasario 3-osios duomenimis, sergamumas pastarąsias dvi savaites šalyje siekia 414,9 užsikrėtimų 100 tūkst. gyventojų.
