„Į šią programą įtraukėme tik pačius geriausius ir daugiausiai pasiekusius filmus. Visų pirma, juos aukščiausiais balais įvertino rusų kino kritikai, įtraukdami į rusų kino dešimtukus. Taip pat kiekvieno filmo premjeros įvyko didžiausiuose kino festivaliuose,“ - pasakoja „Kino pavasario“ programos koordinatorius Edvinas Pukšta. „Šios programos tikslas - pristatyti kitokį, nekomercinį ir provokuojantį Rusijos kiną, kuris dažnai nepatenka į didžiuosius kino teatrus.“
Vienas tokių - režisieriaus Vasilijaus Sigarevo kino darbas „Gyventi“ („Living“). Po prieš metus Roterdamo kino festivalyje įvykusios premjeros, ši juosta kritikų buvo įvertinta kaip rusų kino etalonas. Realistiškame filme vaizduojamos trys istorijos apie gyvenimą ir mirtį mažame Jekaterinburgo regiono kaime (režisieriaus gimtinėje). Tačiau sukrečiančius herojų patiriamus sunkumus ir tragedijas perteikiantis V.Sigarevo kūrinys labiausiai akcentuoja stebuklui prilygstantį mūsų gebėjimą išgyventi.
Naujausi rusų eksperimentai kine
Festivalis „Kino pavasaris“ visada seka, ką kuria anksčiau festivalio programoje pasirodę režisieriai. Tai įrodo ir naujausias praėjusių metų festivalio žiuri nario Pavelo Kostomarovo ir režisieriaus Aleksandro Rastorgujevo sukurtas filmas „Aš tavęs nemyliu“ („I Don't Love You“). Pasak E. Pukštos, šis filmas – eksperimentas, turintis ir vaidybos, ir dokumentikos elementų, neapibrėžiamas jokiu žanru. Ankstesniame šių režisierių dueto darbe „Aš tave myliu“, rodyto pernai „Kino pavasaryje“, neprofesionalūs aktoriai vaikinai, gavę į rankas kameras, filmavo patys save. Šį kartą pagal tą pačią idėją statytame filme į rankas video kamerą paima mergina, atskleisdama kasdienes problemas ir netikėtas bei netradicines jų baigtis. Pasak kino kritikų, šis filmas patiks tiek I.Bergmano gerbėjams, tiek mėgstantiems „YouTube“.
Šių metų Naujojo Rusijos kino programa gerbėjams padovanos ir naujausią rusų kino klasiko Alexey Balabanovo kino darbą „Ir aš noriu“ („Me Too“). Kino mylėtojams kūrėjas gerai pažįstamas iš kultinių filmų „Brolis“, „Brolis 2“ bei „Karas“, kuriame vaidino lietuvė aktorė Ingeborga Dapkūnaitė.
„Šiame filme nevaidina nė vienas profesionalus aktorius. Man įdomiau, kai žmonės yra patys savimi, nes kai jie įsivaizduoja esą kažkas kitas ir tai vaidina, filmas tampa iš ties vaidybiniu,“ – pasakojo režisierius, pirmą kartą epizodinį vaidmenį savo filme atlikęs ir pats.
Fantastikos elementų turinčios juostos „Ir aš noriu“ personažai trokšta rasti garsiąją „Laimės varpinę“, kuri, anot senos legendos, priverčia išnykti gerus žmones. Kiekvienas keleivis viliasi, kad būtent jis taps tuo išrinktuoju.
Nematomi šalies skauduliai ir magiškoji Rusijos dalis
Naujojo Rusijos kino programoje bus galima išvysti ir debiutinį, tačiau jau ne vieną žiūrovą iki ašarų sujaudinusį Lyubov Arkus dokumentinį filmą „Antonas čia, šalia“ („Anton's Right Here“). Kino kritikė ir ekspertė L. Arkus nusprendė debiutuoti kine, neįprastomis aplinkybėmis tapusi jaunuolio Antono, sergančio autizmu, globėja ir savo filmo istorijos dalimi. Daug kritikos sulaukusi juosta atskleidžia autizmu sergančių žmonių beviltiškumą ir agoniją bei atvirai demonstruoja jų situaciją Rusijoje.
Romos kino festivalyje startavęs ir iki šiol po tarptautinius festivalius keliaujantis režisieriaus Aleksei Fedorchenko filmas „Dieviškos pievų marių žmonos“ („Celestial Wives of Meadow Mari“) yra tarsi nepriklausomo Rusijos kino portretas, leisiantis „Kino pavasario“ žiūrovams susipažinti su unikalios pievų marių etninės grupės kultūra ir neregėtomis tradicijomis. Filme vaizduojamos dvidešimt trys trumpos moterų istorijos, kupinos magijos ir realizmo elementų. Ši juosta pakvies žiūrovus į kelionę po paslaptingą ir nepažįstamą pasaulį, kuriame vos keletas frazių nuskamba rusiškai, o visa kita – autentiška pievų marių kalba.
Kovo 14 – 28 dienomis vyksiančio 18-ojo „Kino pavasario“ programos „Naujasis Rusijos kinas“ filmų aprašymus ir video anonsus jau galima rasti festivalio puslapyje: http://www.kinopavasaris.lt/filmaihttp://www.kinopavasaris.lt/filmai
