Metų pradžią Lietuvoje paženklino ne vien akinama sniego baltuma, bet ir gedulo spalva – eidamas 76-uosius metus sausio 4 dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė vienas žymiausių lietuvių kino režisierių, Nacionalinės premijos laureatas, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys Almantas Grikevičius. Kino metras, kurio alsavimas net leisgyviam Lietuvos kinui suteikdavo turinio ir svarumo.
Danutė ŠEPETYTĖ
Mirė režisierius, kuris 1968 metais sukūrė visų laikų geriausią vaidybinį lietuvių filmą „Jausmai“ (kartu su režisieriumi A. Dausa). Jame vieną pagrindinių vaidmenų suvaidinęs aktorius Regimantas Adomaitis sako: „Labai liūdna. Labai liūdna, nes kartu su A. Grikevičiumi išeina ir mūsų gyvenimo dalis. Jo filmai, jų estetika taip pat išeina iš mūsų kino ir, kad ir kaip jis atsigautų, tampa nebepakartojama, nebepasireikšianti istorija.“ Jis sutinka, kad A. Grikevičių galima laikyti kino aristokratu, kuris nesiimdavo statyti bet kokio filmo, kaip šių laikų režisieriai, įgulę į serialus televizijose, tačiau su juo bendraujant to aristokratizmo nesijausdavo. Nors juodu siejo daugiau kūrybinė bičiulystė, aktorius apgailestauja, kad pastaruoju metu bendravę daugiau telefonu.
Legendinio filmo „Jausmai“ operatorius Jonas Tomaševičius priekaištauja sau dėl to, kad nespėjo A. Grikevičiaus aplankyti nei ligoninėje, kur jis buvo gydomas po insulto, nei namie, prieš Naujuosius metus. Kartu su režisieriumi kūręs jam įsimintiniausius filmus „Ave vita“, „Laikas eina per miestą“ sako: „Dirbome su juo gražiai. Dirbti su juo buvo ir įdomu, ir nelengva, nes jis buvo neordinarinės mąstysenos žmogus... Visą dieną sukasi tie santykiai galvoje: nespėjau aplankyt, o reikėjo suspėt. Jam grįžus iš ligoninės, paskutinį kartą kalbėjau telefonu. Kai išeina draugai, darosi vis tuščiau. Tuščia...“
Kitame garsiame A.Grikevičiaus filme „Faktas“ vaidinusi Vaiva Mainelytė nelinksmai pajuokavo, kad greitai susikurs lietuvių kino filialas Danguje, ir išskaičiavo: geriausias operatorius, geriausias režisierius, kiek artistų, net baisu vardinti, kiek jų išėjusių. „Almantas buvo toks, kaip ir jo filmai, intelektualus, ir jo humoras toks buvo. Mano širdy jis lieka džentelmenas, kuris niekada pastabų nesakydavo per visą aikštelę, o apkabindavo per pečius ir tyliai klausdavo: o jeigu padarytume šitaip? Gaila, negalėjau dalyvauti jo 75-metyje, paskambinau atsiprašyti ir gal pusvalandį prakalbėjome. Jis sakė tiesiog labai norėjęs pasimatyti su visais. Žmogus, matyt, gyvenime viską jaučia ir jis turbūt jautė, jei sirgdamas surengė tokią šventę ir susikvietė gerus draugus“.
Almantas Grikevičius gimė 1935 metų birželio 7 dieną Kaune. 1965-aisiais baigė režisūrą Maskvos kinematografijos institute. Filmai „Jausmai“ (1968), „Ave vita“ (1969), „Sadūto tūto“ (1974), „Sodybų tuštėjimo metas“ (1976), „Veidas taikinyje“ (1978-1979), „Faktas“ (1980), „Savaitgalis pragare“ (1987) yra tapę lietuvių kinematografijos pasididžiavimu. Ne menkesni jo nuopelnai ir dokumentinio kino menui. Nepamirštami jo filmai „Laikas eina per miestą“ (1966), „Malda už Lietuvą“ (1991), „Pastabos gyvenimo būdo paraštėse“ (2002) ir kiti.
1981 metais A. Grikevičiui suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, 2005 metais apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, o 2009-aisiais tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu.
Velionis bus pašarvotas šiandien, sausio 5 dieną, Šv.Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios I salėje. Atsisveikinimas – nuo 16 val. Karstas išnešamas ketvirtadienį, sausio 6-ąją, 12 val. Bus laidojamas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
