Tinklaraščių ir tinklalapių su kelionių po garsių filmų kūrimo vietas gidais gausa rodo, kad, regis, kinas ima diktuoti žaidimo taisykles ne tik tamsiose salėse, bet ir užvėrus jų duris, išsiruošus keliauti po pasaulį su karamele už skruosto.
Žinoma, galbūt reikia būti šiek tiek išprotėjusiam, kad kine ieškotum mėgstamo miesto, o mieste – mėgstamo kino, tačiau atradimų džiaugsmas būna stulbinamas. Juk vietos, kuriose gimsta kinas, tampa ypatingos. Pavyzdžiui, galima prisiminti Paryžių, kurį užplūdo „Da Vinci kodo“ žiūrovai, arba Naująją Zelandiją, „atrastą“ „Žiedų valdovo“ gerbėjų, arba Kaliforniją, kurią naršyte naršo sagos „Prieblanda“ vampyrų įkvėptieji, ar galiausiai Havajus, kur turizmo agentūros net sudarė populiaraus serialo „Dingę“ filmavimo vietų žemėlapius.
Imperatoriškoji Austrijos sostinė Viena taip pat yra gavusi nemažai kino vaidmenų. Su žymiausiais jų ir knieti supažindinti. Pasirengti kino kelionei daug smagiau nei konspektuojant viduramžių bažnyčių ar pilių aprašymus. Tiesiog žiūrint filmą reikia atidžiau stebėti miestą, į kurį keliausite. Kino siūlomas maršrutas dažnai būna netikėtas ir intriguojantis...
Kitokia muzika skamba prieš trejus metus sukurtame austrų režisieriaus Thomo Rotho biografiniame filme „Falco – velniai griebtų, mes vis dar gyvi“, skirtame vieno žymiausių Austrijos dainininkų Johanno Holzelio, besivadinusio Falco, atminimui. Pirmuoju baltaodžiu reperiu vadintą atlikėją labiausiai išgarsino dainos „Der Kommissar“ ir „Rock Me Amadeus“. Pastarasis hitas (jį sukurti įkvėpė minėtas M.Formano filmas) šturmavo JAV topus ir Falco pavertė vieninteliu atlikėju pasaulyje, kuriam tai pavyko padaryti dainuojant ne anglų, o vokiečių kalba.
Juostoje gausu Falco kurtų dainų, jo gimtojo miesto – Vienos vaizdų, teatralizuotų kadrų, kruopščiai atkuriama dainininko gyvenimo istorija iki pat paslaptingos mirties Dominikoje. Įdomu, kad daugelyje apklausų dėl žymiausios Vienos asmenybės vardo Falco stipriai lenkia Sigmundą Freudą ar kompozitorių Richardą Straussą. Austrijos sostinėje viena gatvelė netoli dainininko gimtų namų 22-ajame rajone net pavadinta jo vardu – Falcogasse. Atlikėjo kapas vienas pirmų numerių nurodomas miesto Centrinių kapinių gide.
Sigmundas Freudas
Pažintį su garsiausiais Vienos gyventojais pratęs ir šiemet pasirodysianti Davido Cronenbergo juosta „Pavojingas metodas“ apie psichoanalizės pradininką S.Freudą. Šįsyk filmavimo komanda pasirinko realias vietas – Belvederio rūmų parką, kavinę „Sperl“ bei išlikusius S.Freudo namus adresu Berggasse 19.
Bute, kuriame lankytojus kadaise (iki pabėgimo nuo nacių į Londoną 1938 m.) priėmė žymusis sapnų analitikas, įrengtas jo vardo muziejus, biblioteka, eksponuojamos asmeninės nuotraukos, dalis antikvarinių statulėlių (jas S.Freudas vadino savo senaisiais purvinaisiais dievukais; antikvarinės vertybės buvo trečioji jo aistra po kelionių ir cigarų) kolekcijos. Galima apžiūrėti ir kambarį, kuriame trečiadieniais vykdavo pokalbių apie žmogaus pasąmonę vakarai. Beje, mokslininką Holivudo filme vaidino Viggo Mortensenas, jo partnerė ekrane – Keira Knightley.
Iliuzijų Viena
Kinas, ruošiantis kino kelionei, gali ir suklaidinti bei apgauti. Pavyzdžiui, rasti Vieną, pavaizduotą 2006 metais Neilo Burgerio sukurtame filme „Iliuzionistas“, taip pat neįmanoma, kaip pakartoti pagrindinio herojaus mago Eizenhaimo (akt. Edwardas Nortonas) triuką – per minutę publikos akivaizdoje scenoje iš sėklytės išauginti apelsinmedį. Ir ne tik todėl, kad filme – 20 amžiaus pradžios Viena, o todėl, kad Austrijos sostinę ekrane „suvaidino“... Čekija! Austrijos ir Vengrijos kronprinco Leopoldo apartamentai, arklidės, akmenimis grįsti skersgatviai, pilys, parkai ir teatrai – visa tai tik kinematografo triukais paversta Viena. Iš dalies dėl to labai gaila, nes juostoje vaizduojama magiška iliuzionisto ir kunigaikštytės Sofios meilės istorija galėtų padėti Austrijos sostinei konkuruoti su Paryžiumi dėl meilės miesto titulo.
Naujojo Hampšyro viešbutis
Nepakankamai kine išnaudotas ir bestselerių autoriaus Johno Irvingo atsidavimas Vienai. 1963-iaisiais praleidęs čia metus studijuodamas Europos studijų institute, JAV rašytojas vėliau Austrijos sostinei skyrė dėmesio beveik kiekviename savo romane. O tikriausiai daugiausia – knygoje „Naujojo Hampšyro viešbutis“, kurioje pasakojama apie amerikiečių šeimynėlę, atvažiavusią į Vieną padėti draugui Froidui (!) įsitvirtinti viešbučių versle ir įsipainiojusią į radikalių komunistų planus susprogdinti Operos teatrą. „Vienos operos teatras – ne kas kitas, tik kraujas ir grietinėlė“, – austrų pasididžiavimą romane apibūdino J.Irvingas.
Nors keliuose interviu jis prisipažino, kad nebenorėtų grįžti į Austrijos sostinę, miesto nuorodos jo romanuose tokios konkrečios, kad gali padėti planuoti neprastą maršrutą: Krugerstrasse, kurioje neva veikė Froido svečių namai, gyveno prostitutės ir... meška (romanas „Naujojo Hampšyro viešbutis“), Schoenbrunno zoologijos sodas, iš kurio buvo išlaisvinti gyvūnai (romane „Išlaisvinti meškas“), begalė Vienos lankytinų objektų (muziejai, turgus Naschmarkt, aikštės, kt.), galiausiai – Schwidgasse 15/2, kur ne tik „gyveno“ rašytoju ketinęs tapti Garpas romane „Pasaulis pagal Garpą“, bet ir kur studijuodamas buvo įsikūręs pats rašytojas. Pagal romaną „Naujojo Hampšyro viešbutis“ 1984 metais pastatytas filmas tuo pačiu pavadinimu su Judie Foster ir Nastassja Kinski, deja, Vieną „surado“ Kvebeke (Kanada).
Kino kelionės po Vieną dienoraštis (nuotr. Gamintojo)
Filmuota Vienoje
Įdomus ir atvirkštinis variantas, kai kine Viena paverčiama kitu miestu. Pavyzdžiui, 1987 metais pastatytoje bondiados dalyje „The Living Daylights“(„Į dienos šviesą“) Viena su aiškiai atpažįstama „Volksopera“ „vaidino“ Bratislavą, o dramoje apie karo laikų agentus „Firefox“ su Clintu Eastwoodu – Maskvą...
Tokia galėtų būti kino kelionė po Vieną. Kiek ilgesnė apimtų didesnę Austrijos dalį: į kinematografo akį patekęs Zalcburgas („Muzikos garsai“), Hinterbriuelė („Trys muškietininkai“), Majerlingas („Mayerling“) ir kt.
Beje, Vienos filmų komisija, atsakinga už paramą nacionaliniams, užsienio ar televizijos filmams, savo interneto svetainėje yra įdėjusi filmuką „Shot in Vienna“ („Nufilmuota Vienoje“). Vos penkias minutes trunkantis Austrijos sostinės kadrų kaleidoskopas, sudarytas iš skirtingų filmų, įamžinusių Vieną kine, užburia miesto daugiaveidiškumu ir dinamika. Tikriausiai toks būdas daug efektyvesnis reklamuojant miestą nei dažniausiai tuščiažodžiaujantys turistiniai gidai. Kaip nesusiviliosi pamatyti M.Haneke ar Džeimso Bondo Vienos? Tad Vilniui liktų palinkėti sekti Vienos pavyzdžiu ir rimtai užsiimti savo kino dienoraščiu. Smagių kino kelionių!
Pirmą straipsnio dalį skaitykite čia.