Kinijos ministras pirmininkas Wen Jiabao dėl smurto Tibeto sostinėje Lasoje kurstymo apkaltino Dalai Lamą. Išeivijoje įsikūrusiai Tibeto Vyriausybei vadovaujantis Dalai Lama apkaltintas melu dėl neva Kinijos vykdomo tibetiečių „kultūrinio genocido“, skelbia BBC.
„Mes turime gausybę faktų ir krūvą įrodymų, kad visus neramumus organizavo, iš anksto apgalvojo ir kurstė Dalai klika“ – per spaudos konferenciją teigė autoritarinio Kinijos režimo atstovas. Kinijos premjeras dar kartą apkaltino Dalai Lamą siekiant Tibeto nepriklausomybės ir skatinant separatizmą. Pastaruoju metu tibetiečiai nuolat kaltina kinus vykdant regiono žmonių kultūrinį genocidą, tačiau Kinijos Vyriausybė aiškina tenorinti pagerinti tibetiečių gyvenimą.
Be to, kinai kaltina Dalai Lamą bandymu sužlugdyti Olimpines žaidynes, kurios Pekine prasidės rugpjūčio 8 dieną. Tiesa, ES lyderiai atmetė galimybę boikotuoti olimpines žaidynes, nes dėl to esą nukentėtų tik atletai. Tačiau realiausias kandidatas laimėti Taivano prezidento rinkimus Ma Ying-jeou teigė neatmetąs galimybės boikotuoti Pekino žaidynes, jei kinai ir toliau naudos neproporcingą jėgą malšindami tibetiečių protestus.
Dalai Lama kategoriškai neigia jam mestus Kinijos komunistų kaltinimus ir teigia pasitrauksiąs iš išeivijoje veikiančios Vyriausybės, jei situacija Tibete dar labiau pablogės. Jis teigė negalįs sukontroliuoti Lasoje siautėjančių riaušininkų. Už siekį plėtoti taikų dialogą su Kinija Dalai Lama 1989 metais buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Tibeto dvasinis lyderis nuolat skelbia savo pacifistinius įsitikinimus, tačiau galinga Kinijos propagandos mašina bando apjuodinti Dalai Lamos portretą tarptautinės bendruomenės akyse.
Kinai teigia, kad per neramumus žuvo 13 žmonių, tuo tarpu tibetiečiai teigia, jog aukų yra jau ne mažiau kaip 80. Šiuo metu pranešama, kad į Tibetą masiškai plūsta Kinijos kariai, kurie, nepatvirtintais duomenimis, supa miestus ir rengiasi susidorojimui su protestuotojais.
Tibetas XX amžiaus pradžioje pasiskelbė esąs nepriklausomas nuo Kinijos ir tokiu išliko iki 1950 metų, kai Kinija įsiveržė į Rytų Tibetą. Po metų abi šalys pasirašė „Septyniolikos punktų susitarimą“, kuris garantavo Tibetui autonomiją ir laisvę praktikuoti budizmą. Tačiau Tibete buvo įkurta civilinė bei karinė Kinijos valdžia. 1959 metais tibetiečiai sukilo prieš kinų valdžią, tačiau sukilimas buvo brutaliai numalšintas – žuvo keli tūkstančiai žmonių, Dalai Lama turėjo pasitraukti iš šalies ir Tibeto vyriausybei, įsikūrusiai išeivijoje, šiuo metu vadovauja iš Indijos. Būtent minint šio sukilimo metines, ir įsiplieskė šiuo metu Tibete tebevykstantys protestai. Nepaisant to, kad Kinija 1965 metais sukūrė Autonominį Tibeto regioną, budistų vienuoliai visą laiką jautė, jog Pekinas nesilaiko „Septyniolikos punktų susitarime“ prisiimtų įsipareigojimų. Tad regioną kartas nuo karto sudrebina sukilimai. Bene rimčiausias iš jų vyko 1988 metais, kai Kinija buvo priversta paskelbti karinį įstatymą. Nors Tibetas oficialiai yra autonomiškas regionas, tačiau tibetiečiai jaučia, kad iš tikro juos valdo kinai.
Po šeštajame dešimtmetyje įvykdytos invazijos, Kinijos Vyriausybė į Tibetą perkėlė daug kinų. Be to, per Mao vykdytą kultūrinę revoliuciją buvo sugriauta daug budistų vienuolynų bei kitų Tibeto kultūrai brangių paminklų. Prieš porą metų nutiesta pirmoji geležinkelio linija, kuri sujungė sostinę Lasą su Kinijos Golmudo miestu, tačiau į ekonomikos vystymąsi tibetiečiai žvelgia atsargiai ir mano, kad didėjantis kinų antplūdis graso jų tapatybei.
