Giedrė Trapikaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Kinija nebėra vien pasaulio fabrikas, gaminantis ir eksportuojantis vartojimo prekes, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Konstantinas Andrijauskas. „Šalis turi labai daug ekonominių žinių, jaučiamas labai didelis technologinis proveržis, susijęs tiek su užsienio kompanijų veikla ir investicijomis Kinijoje, tiek su pačios šalies intelektualiniu protrūkiu. Pastaraisiais metais Kinija eksportuoja vis daugiau aukštųjų technologijų“, – pastebi politologas.
Pasaulio banko duomenimis, Kinija šiuo metu yra antra pagal dydį ekonomika pasaulyje, pralenkianti Indiją bei Japoniją. O iki lyderės pozicijos šiai šaliai trūksta ne tiek daug: Jungtinės Amerikos Valstijos sukuria 17 proc. pasaulio turto, o Kinija – beveik 15 proc. Todėl, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovo Vincento Vobolevičiaus nuomone, šiuo metu lėčiau auganti Kinijos ekonomika tėra laikinas procesas.
Lėtesnis ekonomikos augimas – laikinas
Pasaulio fabriku neretai laikoma Kinija. Praėjusį mėnesį šios šalies eksportas bei importas buvo didesnis, nei prognozavo analitikai. Palyginti su 2013 m., eksportas išaugo 15 proc., o importas – 7 proc. Nors šie rodikliai gali pasirodyti įspūdingi, tačiau jau kurį laiką vis tiek pastebimas Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimas.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas V. Vobolevičius pastebi, kad ekonomikos augimas Kinijoje yra sulėtėjęs, tačiau vis tiek spartesnis nei kitose šalyse, todėl tokia padėtis laikina ir Kinijos ekonomikos galios artimiausiu metu nepakirs.
„Sulėtėjimą trumpuoju laikotarpiu daugiau lemia išoriniai veiksniai, tokie kaip Kinijos rinkos perkamosios galios mažėjimas, neaiški ekonominė padėtis Europoje ir Amerikoje. Bet kitas klausimas –Kinijos augimo galia ilguoju arba vidutiniu laikotarpiu. Ir čia ekonomikai augti geresnio variklio negu konkurencija ir laisva rinka nėra surasta“, – pastebi V. Vobolevičius.
Jo teigimu, Kinija dabar deda labai daug pastangų bandydama nuo pigių prekių gamybos pereiti į kokybiškesnių prekių gamybą: „Perkamos licencijos vakarietiškoms prekėms, kurios yra pažangiausios pasaulyje, investuojama į mokslą. Bet lieka labai didelis klausimas, ar Kinija, išlaikydama dabartinę centralizuotą valdymo struktūrą, sugebės sukurti tokią inovacinę aplinką, kuri leistų augti ne vien ankstyvojoje fazėje, kurioje Kinija dabar yra, ir eiti kapitalo, darbo jėgos modernizavimo keliu, bet ir technologinių naujovių keliu, kuris – vienintelis būdas, sudarantis sąlygas ilgalaikiam ekonomikos augimui.“
Vyksta didžiulis technologinis proveržis
Kad Kinija nebėra tik pasaulio fabrikas, teigia ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas K. Andrijauskas. Nors, pastebi jis, tradicinis mūsų įsivaizdavimas, kad tiek smulkioji, tiek sunkioji pramonė, tiek aukštosios naujosios technologijos surenka ir gamina įvairius produktus.
„Reikia pabrėžti, kad dabar Kinija nebėra vien pasaulio fabrikas. Šalis jau turi labai daug ekonominių žinių, jaučiamas labai didelis technologinis proveržis, susijęs tiek su užsienio kompanijų veikla ir investicijomis Kinijoje, tiek su pačios šalies intelektualiniu protrūkiu. Pastaraisiais metais Kinija eksportuoja vis daugiau aukštųjų technologijų – ne tik vartojimo prekes“, – sako K. Andrijauskas.
Jo žodžiais, kad dėmesį reikia skirti ir aukštosioms technologijoms, suvokia didžiausia politinė partija pasaulyje – šalį valdanti Kinijos komunistų partija. Todėl inovacijoms skiriami pasakiški pinigai, taigi natūralu, kad rezultatai jau regimi.
„Kinijoje susidariusi įdomi padėtis. Daugeliu atvejų dėl tam tikrų politinių aspektų konkurentams iš Vakarų gana sunku įsilieti į Kinijos rinką, todėl daugelis šalies aukštųjų technologijų, IT, interneto kompanijų turi labai geras galimybes plėtotis, – kalba K. Andrijauskas. – Paskui, kai jos gauna pakankamai įplaukų ir išvysto savo gebėjimus, susidaro palankios sąlygos pabandyti plėstis ir į pasaulį. Pavyzdžiui, neblogai žinomi prekių ženklai, tokie kaip „Huawei“, „Lenovo“, neabejotinai sukurti prisidedant režimui.“
Išnaudojama prasta Rusijos padėtis
Kinija yra didžiausias Europos Sąjungos importo šaltinis. Anot Europos Komisijos, Kinijos ir Europos prekybos vertė siekia daugiau nei 1 mlrd. eurų, ir tai – tik per vieną dieną.
Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro politologė Daiva Repečkaitė pastebi, kad taikymasis prie ES standartų leidžia pasiekti ir kitas pasaulio rinkas, nes ES yra stambiausias Kinijos prekybos partneris, o jos saugos, higienos, kokybės ir kt. standartai paprastai griežtesni: „Todėl Kinija labiausiai orientuojasi būtent į ES standartus. Jei gaminiai atitinka ES standartus, greičiausiai atitiks ir Amerikos bei kitų rinkų.“
Gegužės mėnesį Kinija ir Rusija pasirašė 30 metų dujų tiekimo sutartį, kurios vertė siekia apie 400 mlrd. dolerių. Nors pasirodė pranešimų, kad ne visi finansiniai įsipareigojimai vykdomi laiku, Rusija prieš kelias dienas pasirašė dešimtis ekonominį bendradarbiavimą skatinančių susitarimų.
Anot V. Vobolevičiaus, šiltesnius Kinijos ir Rusijos santykius lemia tiek ekonominės, tiek politinės priežastys: „Kinijai reikalingi nebrangūs gamtiniai ištekliai, nes ji nėra gamtinių išteklių turtinga šalis, todėl Rusijos pasiūlymas Kinijos lyderiams svarbus ir ekonomiškai. Bet, savaime suprantama, pagrindinė priežastis – komplikuoti Rusijos ir JAV bei jos sąjungininkų Europoje santykiai, kurie palankūs Kinijos vyriausybei.“
Kaip pastebi V. Vobolevičius, jokiu būdu nereikia manyti, kad Kinijos lyderiai geranoriškai gelbės Rusiją dėl pačios Rusijos. Tai greičiau tarptautinės politikos ir ekonomikos tikslų siekimas pasinaudojant faktu, kad Rusijos padėtis gana bloga. „Nors ir kalba skambiai, Rusija negali išgyventi be Europos perkamų išteklių, todėl turi gana nestiprią derybinę poziciją kalbėdama su Kinija“, – teigia jis.
Iš partnerių nereikalauja tiek, kiek Vakarai
Ekonomikos ir politikos programos vadovas V. Vobolevičius primena, kad Kinija labai daug investuoja rytų Afrikoje, taip pat – į Azijos valstybes, kurios turi gamtinių išteklių: „Šiuo atveju Kinija vykdo seną politiką – dar kinų imperijos laikais buvo išvystytas platus prekybos tinklas su Indijos vandenyno pakraščio valstybėmis. Dabar ta politika kartojama.“
Anot K. Andrijausko, šalims Kinijos investicijos atrodo patrauklios ir dėl to, kad ji nekelia tokių griežtų reikalavimų, kaip kitos didžiosios šalys. Be to, Kinija turi labai daug laisvų pinigų, jos korporacijos tapo globalios, tikrai turi, ką pasiūlyti, ir yra labai konkurencingos. Šios tendencijos, pastebi jis, leidžia kalbėti apie vadinamąjį Pekino konsensuso modelį, kuris tarsi prieštarauja Vašingtono konsensusui.
„Vienas pagrindinių skirtumų tas, kad Kinijos Liaudies Respublika gali pasiūlyti labai didelę ekonominę pagalbą daugeliui pasaulio valstybių, bet, kitaip nei Vakarai, nereikalauja kažkokių politinių pokyčių. Suprantama, kad daugeliui šalių, ypač toms, kurios turi problemų dėl žmogaus teisių, aktyvaus valdymo, demokratijos, Kinijos modelis daug palankesnis“, – teigia politologas K. Andrijauskas.
Ar Kinijai pavyks pralenkti JAV
Kinija jau daug metų kenčia nuo aukšto oro taršos lygio, kurį sukelia elektrai gaminti naudojama anglis. Tačiau K. Andrijauskas pastebi, kad tai ne vienintelė problema, su kuria susiduria viena sparčiausiai ekonomiškai augančių valstybių. Kita vertus, Kinija puikiai supranta šią problemą ir daugiausia pasaulyje pinigų išleidžia žaliosioms technologijoms.
„Nors dažniausiai akcentuojame oro taršą, iš tikrųjų didžiausia Kinijos problema yra vanduo. Jo užterštumas yra neišpasakytas, tad natūralu, kad be tinkamo vandens ekonominio augimo ateityje kalbėti sunku“, – pabrėžia politologas.
V. Vobolevičius teigia, kad dar viena problema, kurią mėginama įveikti, – dideli korupcijos mastai šalyje: „Kinai ne atsitiktinai labai kovoja su korupcija. Bet ši kova turi kelis aspektus. Pagrindinis tas, kad bandoma izoliuoti kai kuriuos dabartinei Kinijos vyriausybei nepalankius politikus. Be jokios abejonės, kaltinimai teisingi, bet tikslas – politinis. Kinijoje vykstanti kova su korupcija skirta ne ekonomikos našumui, o valdžios įvaizdžiui gerinti.“
Anot jo, trečia šių dienų Kinijos bėda – ir gyventojų senėjimas. Tačiau, pasak politologės D. Repečkaitės, su tuo susiduria įvairios šalys, o visuomenės sensta ne tiek dėl mažėjančio vaikų skaičiaus, kiek dėl to, kad žmonės vis ilgiau gyvena.
„Kinijoje, kaip ir ES, propaguojamas aktyvus senėjimas: norima, kad senjorai būtų kuo aktyvesni, kuo ilgiau dirbtų, galbūt savanoriautų, imtųsi kažkokio verslo, aktyviai dalyvautų visuomenės gyvenime. Tai reiškia, jog reikia stengtis, kad jie būtų kuo sveikesni. Tam panaudojamos ir įvairios technologijos, ir stiprinama sveikatos apsauga“, – kalba D. Repečkaitė.
Pasaulio banko duomenimis, skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą, Kinija šiuo metu yra antra pagal dydį ekonomika pasaulyje ir pralenkia tokias šalis, kaip Indija bei Japonija. Ar Kinija pavys, o gal net pralenks lyderės pozicijoje esančias Jungtines Amerikos valstijas? Iki lyderės pozicijos trūksta ne tiek ir daug, Jungtinės Valstijos sukuria 17 proc. pasaulio turto, o Kinija – beveik 15 proc.
