Lamanšo tunelis? Kinams jis nedaro jokio įspūdžio, nors šiuo metu tai ilgiausias pasaulyje tunelis po jūros dugnu. Žinoma, kokį įspūdį gali daryti Lamanšo tunelis, jei kinai užsimojo po Ramiojo vandenyno dugnu tiesti tunelį į JAV.
Kinijos dienraštis „Beijing Times“ skelbia, kad kinų tauta jau pasiruošusi diskusijoms dėl beveik 13 tūkst. km ilgio geležinkelio linijos, kuri sujungs Kiniją, Rusiją, Kanadą ir JAV. Į projektą įtrauktas ir 200 km ilgio tunelis po Ramiuoju vandenynu ties Beringo sąsiauriu – šis tunelis taptų ilgiausiu pasaulyje tuneliu po jūros dugnu. Jis būtų net 4 kartus ilgesnis už dabartinį šio titulo savininką Lamanšo tunelį.
Kinijos inžinerijos akademijos eksperto Wango Mengshu teigimu, Kinija jau aptarė naujosios geležinkelio linijos planus su Rusija, ir ši jiems pritaria.
Naujajam kinų projektui papildomo įdomumo suteikia ir neseniai pasaulio žiniasklaidoje skelbta naujiena, jog kinų inžinieriai sukūrė hiperkilpos tipo (angl. Hyperloop) magnetinės levitacijos geležinkelio transporto prototipą, kuris kažkada gali išvystyti net 2,9 tūkst. km/val. greitį.
Žinoma, iš pradžių šia linija ir šiuo tuneliu važinės dabartiniai traukiniai, „vėžliojantys viso labo“ 350 km/val. greičiu. Juo galima būtų keliauti iš šiaurės rytinės Kinijos dalies per Sibirą po Ramiuoju vandenynu, per Aliaską į Kanadą ir žemyninę JAV dalį.
Kinijos-Rusijos-Kanados-Amerikos (KRKA) linija būtų 3 tūkst. km ilgesnė už Trans-Sibiro geležinkelio liniją. Kelionė vidutiniu 350 km/val. greičiu truktų dvi dienas.
Tiesa, nemažai ekspertų šį projektą vertina skeptiškai. „The Guardian“ duomenimis, šio projekto nepalaikė joks kitas geležinkelių ekspertas iš Kinijos. Nors projekto gairės su Rusija jau aptartos, Kanados ir JAV pozicija lieka neaiški. Beprecedentis inžinerinis iššūkis būtų ir tunelis po Beringo sąsiauriu.
Vis dėlto „Beijing Times“ Kinijos-JAV geležinkelio linijos projektą jau gretina su kitais trimis grandioziniais greitųjų traukinių linijų projektais.
Pirmoji iš jų – geležinkelio linija iš Londono per Paryžių, Varšuvą, Kijevą į Maskvą, kurioje kelias išsiskirs dviem kryptimis: viena per Kazachstaną drieksis į Kiniją, o kita nuo Maskvos bus tiesiama Rytų Sibiro kryptimi.
Antroji linija – iš Kinijos vakaruose esančio Urumčio miesto per Kazachstaną, Uzbekistaną, Turkmėnistaną, Iraną ir Turkiją į Vokietiją. Trečioji prasidėtų Kinijos pietvakarių mieste Kunminge ir baigtųsi Singapūre.
