Vašingtono ir Pekino ryšiai smarkiai pašlijo po šią savaitę įvykusios N. Pelosi viešnagės autonominėje saloje, kurią Kinija laiko neatsiejama savo teritorijos dalimi. Pekinas nutraukė virtinę derybų ir bendradarbiavimo susitarimų su Vašingtonu, pirmiausia dėl klimato ir gynybos.
Kinija taip pat surengė didžiausias per istoriją karines pratybas aplink Taivaną ir per jas, pasak analitikų, treniravosi vykdyti salos blokadą ir galiausiai į ją įsiveržti.
Šios pratybos turi pasibaigti sekmadienį, bet Pekinas paskelbė apie naujas pratybas Geltonojoje jūroje tarp Kinijos ir Korėjos pusiasalio, vyksiančias iki rugpjūčio 15 dienos.
Sekmadienį „kaip suplanuota“ vykdomos „praktinės bendros pratybos jūroje ir oro erdvėje aplink Taivano salą“, nurodė Kinijos kariuomenė.
Anot jos, per pratybas didžiausias dėmesys skirtas „bendros apšaudymo galios išbandymui realiomis sąlygomis ir ilgo nuotolio aviacijos smūgių pajėgumams“.
Taivaniečių Gynybos ministerija patvirtino, kad Kinija į Taivano sąsiaurio rajoną pasiuntė „lėktuvų, laivų ir dronų, imituodama atakas prieš pagrindinę Taivano salą ir laivus mūsų vandenyse“.
Pekinas taip pat pasiuntė dronų virš mažesniųjų Taivano salų, sakoma pranešime.
Reaguodamas Taivanas mobilizavo „bendrą žvalgybinio sekimo ir žvalgymo sistemą, kad galėtų atidžiai stebėti priešą“, taip pat pasiuntė lėktuvų ir laivų.