Tarp svečių, atvyksiančių į olimpiadą, kuriai diplomatinį boikotą paskelbė kai kurios Vakarų šalys, bus Rusijos, Saudo Arabijos ir Egipto lyderiai.
Pekinas siekia sutelkti tarptautinę paramą šioms žaidynėms, kurios yra labiausiai politizuotos per daugelį metų.
Virtinė Vakarų šalių paskelbė žiemos olimpiados diplomatinį boikotą dėl Pekino vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, ypač represijų prieš musulmonų uigūrų mažumą Sindziango regione, kurias Jungtinės Valstijos vadina „genocidu“.
Valstybinis transliuotojas CCTV paskelbė atnaujintą svečių, dalyvausiančių ateinantį penktadienį vyksiančioje žaidynių atidarymo ceremonijoje sąrašą, kuriame – daugelio Kinijos kaimynių atstovai, virtinė karališkųjų šeimų narių ir pagrindinių autokratinių valstybių lyderiai.
Tarp daugiau nei 20 garbių svečių iš užsienio bus Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi ir Saudo Arabijos de facto valdytojas, sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai tapo pirmuoju užsienio lyderiu, patvirtinusiu, jog dalyvaus Pekino olimpiados atidarymo ceremonijoje. Jo pavardė yra penktadienį paskelbtame sąraše.
Svečiai dalyvaus vasario 4 dieną vyksiančioje olimpiados atidarymo ceremonijoje, bankete ir „atitinkamoje dvišalėje veikloje“ su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, nurodė CCTV.
Jungtinės Valstijos pirmosios tarp Vakarų šalių paskelbė olimpiados diplomatinį boikotą dėl Pekino vykdomų žmogaus teisių pažeidimų. Netrukus jų pavyzdžiu pasekė Jungtinė Karalystė, Kanada, Australija ir Danija.
Kitos šalys, tarp jų Japonija, išsakė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje ir paskelbė nesiųsiančios savo pareigūnų į olimpiadą, nors oficialiai prie boikoto neprisijungė.
Kai kurios Vakarų šalys, tokios kaip Nyderlandai, nusprendė nesiųsti pareigūnų į žaidynes dėl pandemijos metu Kinijos taikomų griežtų kelionių suvaržymų.
Žmogaus teisių gynėjai seniai kaltina A. F. al Sisi, Saudo Arabijos sosto įpėdinį ir V. Putiną žmogaus teisių pažeidimais savo šalyse.
Karališkųjų šeimų atstovai
CCTV paskelbtame svečių sąraše taip pat yra daugiausia autoritarinių Kinijos kaimynių Centrinėje Azijoje lyderiai bei Kataro emyras ir Abu Dabio sosto įpėdinis Mohammedas.
Taip pat atvyks Tailando princesė Sirindhorn ir Monako kunigaikštis Albertas II.
Savo ketinimą dalyvauti patvirtino Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Serbijos vadovas Aleksandras Vučičius.
Taip pat atvyks Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
Xi Jinpingas, kuris prasidėjus koronaviruso pandemijai nebuvo išvykęs iš Kinijos, taikančios nulinės COVID-19 tolerancijos strategiją, atvykus aukšto rango svečiams pradės intensyvų tiesioginės diplomatijos maratoną.
Anksčiau šią savaitę Xi Jinpingas Pekine priėmė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vadovą Thomą Bachą. Tai buvo pirmasis Kinijos lyderio tiesioginis susitikimas su į šalį atvykusiu užsienio pareigūnu per dvejus metus.
TOK sprendimo leisti Pekinui organizuoti olimpiadą kritikai seniai smerkia Kiniją dėl jos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų.
Ruošiantis olimpiadai dėmesys ją organizuojančiai šaliai padidėja, tačiau Kinija valdant Xi Jinpingui tapo autoritariškesnė ir agresyvesnė tarptautinėje arenoje.
Palyginti su padėtimi per 2008 metų Pekino vasaros olimpines žaidynes, dabar Kinijos santykiai su didžiosiomis Vakarų valstybėmis ir daugeliu kaimynių yra kur kas labiau įtempti.
Aktyvistų teigimu, mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių, daugiausia musulmoniškų mažumų narių laikomi „perauklėjimo“ stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione.
Žmogaus teisių organizacijos ir kai kurių šalių vyriausybės sako turinčios įrodymų, kad šiose stovyklose žmonės masiškai kalinami, verčiami dirbti, politiškai indoktrinuojami, kankinami ir priverstinai sterilizuojami.
Kinija, iš pradžių neigusi, kad Sindziango stovyklos apskritai egzistuoja, dabar tvirtina, kad jos iš tikrųjų yra „profesinio mokymo centrai“, skirti mažinti radikalaus islamo patrauklumą.
Daugelis didžiųjų Vakarų valstybių taip pat aštriai kritikuoja Kiniją dėl politinių represijų Honkonge.
Be to, kai kurios Vakarų šalys ir kibernetinio saugumo ekspertai įspėjo dėl galimo skaitmeninio sekimo per Pekino olimpiadą ir paragino sportininkus žaidynių metu naudotis vienkartiniais telefonais su išankstinio apmokėjimo kortele.
Pekinas tokius nuogąstavimus atmetė ir apkaltino Jungtines Valstijas bei kitas didžiąsias Vakarų šalis olimpiados „politizavimu“.
