Kinų korporacijos CERF, sutikusios įsigyti 14,16 proc. „Rosneft“ akcijų, vadovas ir įkūrėjas tapo kaltinamuoju vienoje Kinijos valdžios tiriamoje finansinėje aferoje ir buvo suimtas. Anksčiau įsigyti akcijas atsisakė Kataro investicijų fondas QIA ir šveicarų „Glencore“.
Ye Jianmingas, netikėtai apie „Rosneft“ akcijų įsigijimą paskelbusios Kinijos ne pačios didžiausios prekybos naftos produktais įmonės CERF vadovas, įtariamas ekonominiais nusikaltimais, skelbia „Reuters“.
Patį 9,1 mlrd. dolerių sandorį galima laikyti jau palaidotu, skelbia kinų leidinys „Caixin“.
Finansuoti šį sandorį Ye Jianmingas tikėjosi iš paskolų, 5 mlrd. jam jau sutiko paskolinti Rusijos valstybinis bankas VTB. Likusią dalį kinų verslininkas turėjo gauti iš Kinijos valstybinio vystymo banko (angl. China Development Bank).
Tačiau šis atsisakė išduoti pinigus, dar vasario pabaigoje leidiniui RBK pranešė šaltinis. Bankas nerimauja dėl CEFC ir jos vadovybės situacijos neapibrėžtumo, tikinama „Caixin“. Surasti kitų norinčių skolinti pinigus, taip pat nepavyko. „CEFC įnirtingai ieško lėšų… Tačiau Kinijos valdžia užsispyrusiai tyli, o vietos bankai vengia tiesaus atsakymo“, – pareiškė leidinio šaltinis. Jo teigimu, galutinis pinigų suradimo terminas – vasario 28 – jau išseko.
CEFC, kuris per 8 metus iš menkai žinomos bendrovės sugebėjo pavirsti į tarptautinį konglomeratą su aktyvais Afrikoje, Europoje ir Rusijoje, seniai kėlė klausimų, teigė „Bloomberg“ kalbintas analitikas. Pagrindinis klausimas – iš kur imami pinigai įsigyti turtą. Ir panašu, kad šį atsakymą pateiks jau tyrėjai.
Paskelbus naujienas apie Ye Jianmingo areštą, CEFC akcijų vertė krito 34 proc. ir birža tiesiog buvo priversta stabdyti vertybinių popierių transakcijas. Iš paskos šis kritimas nusitempė ir „Rosneft“, kurios vertė smuko 2,5%.
Ankstesnis „Rosneft“ investuotojas – Kataro investicinis fondas (ir jam priklausantis „Gelncore“), paskelbė apie vertybinių popierių paketo pardavimą rugsėjį. Sandoris, įvykęs 2016-aisiais, 75 proc. buvo finansuojamas skolinantis lėšas: iš pradžių pinigų paskolino vienas iš rusų bankų, o vėliau ir italų „Intesa“.
Pastarasis nuo pat pernai pavasario ieškojo investuotojų, kurie būtų pasirengę perimti šį kreditą ir pasidalinti finansavimo naštą. Tačiau po naujų JAV sankcijų, nė vienas iš 15 bankų, gavusių kvietimą, nesutiko į tai veltis, skelbė „Reuters“ dar praėjusių metų vasarą.
Galų gale Kataras ir „Glencore“ nusprendė atsikratyti tų akcijų, kurios buvo įsigytos už skolintus italų pinigus (14,16 proc. akcijų), ir grąžinti kreditą „Intesa“. Tokiomis sąlygomis sandoris buvo sutartas nuo pat pradžių: jeigu bankas nesurastų norinčių refinansuoti ar prisidėti prie kredito, tai akcijų paketas būtų išpirktas atgal, praneša „The Wall Street Journal“ šaltiniai, artimi privatizacijai.
Rusija pradėjo savo didžiausios ir pelningiausios valstybinės bendrovės privatizacijos procesą atėjus ekonominiam nuosmukiui 2014-2016, kuris užsitęsė ir iki dabar. Vakarams faktiškai atsiribojus nuo sankcijomis apkrautos Rusijos, įsigyti tokio masto įmonės akcijas iš esmės pajėgios tik turtingesnės arabų šalys ir Kinija. Pirmieji patys susiduria su ekonominiais sunkumais dėl kritusios naftos kainos, antrieji jau ne sykį pademonstravo, jog Rusijai tikėtis „Rytų stebuklo“ nėra verta – triukšmingai pristatytas dujotekio „Sibiro galia“ projektas taip pat nesulaukė kinų palaikymo.
