Vaikų pasiekimai mokykloje ne tik džiugina ar liūdina jų tėvus ar kelia galvos skausmą mokytojams, tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai jau tampa tarsi nauja šalių varžymosi tradicija. Tiesa, Lietuvai šioje srityje itin ryškiomis pergalėmis dar nekvepia.
Skaitantys tėvai augina skaitančius vaikus
Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti naujausi tarptautinio 4-okų ir 8-okų matematikos ir gamtos mokslų tyrimo TIMSS 2011 ir tarptautinio 4-okų skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS 2011 rezultatai. Irina Markevičienė, PIRLS nacionalinė projekto koordinatorė, sakė, kad skaitymo gebėjimų tyrimas atskleidė įgūdžių skirtumus tarp provincijoje ir didžiuosiuose miestuose besimokančių vaikų, taip pat pastebėta, kad vaikams, kurių šeimos turi ribotus materialinius išteklius, ugdyti skaitymo gebėjimus yra sunkiau. „Paaiškėjo ir tai, kad vaikų skaitymas susijęs su tuo, ar jų tėvai mėgsta skaityti, mat vaikai, kurių tėvai skaito savo malonumui, namuose turi knygų, pademonstravo geresnius skaitymo gebėjimus“, – sakė specialistė.
Rusija pagal pasiekimus – 2, Lietuva – 26
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, kalbėdamas apie tyrimų rezultatus, sakė: „Lietuvos rezultatai, lyginant su kitomis šalimis, nėra kuo nors išskirtiniai, juo labiau, kad jie leidžia susivokti, padaromi tam tikri sprendimai.“ Viceministro teigimu, panašių tyrimų rezultatai yra paranki informacija siekiant gerinti tam tikrų švietimo sričių finansavimą bei gaunant ES paramą. PIRLS skaitymo tyrimo rezultatai turėtų džiuginti Rusiją, mat ši yra antroje vietoje po Honkongo, Lietuva – 26 pozicijoje iš galimų 45. Paklaustas, kaip vertina kaimynės šalies rezultatą turint omenyje, kad prieš daugiau nei 20-metį turėjome bendrą švietimo sistemą, V. Bacys sakė: „Rusijoje kitokia mokytojų darbo apmokėjimo ir skatinimo sistema, darbas atitinkamai orientuotas į rezultatus. Tokioje šalyje net 8 proc. viso šeimos sektoriaus biudžeto skiriama švietimo tobulinimui. Viceministras teigė, kad ir nors jau daugiau nei dvidešimt metų mūsų švietimo sistema yra nepriklausoma, tam tikrų pozicijų pagerinti tarptautiniuose tyrimuose Lietuvai nesiseka.
V. Bacio teigimu, tėvai taip pat aktyviau turėtų prisidėti prie vaiko ugdymo mokykloje ir atidžiau sekti, kaip ir ko mokomi jų vaikai bei geriau bendradarbiauti su mokytojais. „Tėvai turi būti taip pat įtraukti į ugdymo procesą“. Į klausimą, ko reikia Lietuvai, kad situacija švietimo srityje gerėtų ir tai atsispindėtų ir tarptautiniuose tyrimuose, viceministras atsakė: „Lietuvai reikia ne kopijuoti kitų šalių švietimo sistemas, bet savarankiškai priimti sprendimus. Būtina analizuoti savo kontekstą ir priimti tuos sprendimus, kurie turės didžiausią poveikį. Akivaizdžiai matome, kokį potencialą turi Azijos šalys, galėtume ne tik atidžiau panagrinėti ne tik ekonominę šių šalių situaciją, susiejant ją su socialine gerove.“
Daugiausiai vaikai mokosi Azijoje
Nors Azijos šalių pasiekimai stulbinantys, specialistų teigimu, Lietuvoje tokių reformų imtis negalima. „Vaikų tėvus ir mokytojus ištiktų lengvas šokas“, – sakė dr. Rita Dukynaitė ir pridūrė, kad be galo skirtingos ne tik pačios kultūros, bet ir jau atlikti tyrimai atskleidė, kad egzistuoja labai skirtingos papildomo mokymosi tradicijos. „Vokiečių mokslininkai, atlikdami tyrimus Azijos šalyse, patvirtino, kad jų mokymo modelis negali būti perkeltas, nes tokie krūviai, kokiais mokosi Azijos regiono vaikai, mūsiškiams būtų sunkiai pakeliami, ten vien pamokų ruoša gali trukti iki 4 valandų“, – sakė specialistė ir pridūrė, kad lyginant mokymosi trukmę per dieną, mėnesį ir metus Azijos regione ir Europoje, tai europiečių vaikai mokymuisi skiria gerokai mažiau laiko nei Azijos gyventojų. V. Bacys pritarė išsakytoms mintims ir teigė, kad daug ką lemia ir požiūrių skirtumai: „Mes esame linkę priimti žmogų tokį, koks jis yra, o Azijoje egzistuoja posakis „nėra negabių, yra tik per mažai dirbantys“.
Lietuvai – 14–26 pozicijos
Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo rezultatai yra aukščiau už abiejų tarptautinių tyrimų skalės vidurkį. Lietuvos ketvirtokų matematikos rezultatas – 534 skalės taškai, mūsų mokiniai yra 14 pozicijoje iš 50 šalių ir teritorijų, statistiškai reikšmingai mus lenkia tik 11 šalių. Geriausi Singapūro, Pietų Korėjos, Honkongo, Taivano, Japonijos ketvirtokų matematikos rezultatai. Iš Europos geriausiais rezultatais išsiskyrė Šiaurės Airija. Lietuvos ketvirtokų gamtos mokslų rezultatas – 515 skalės taškų. Lietuva užima 26 poziciją, tačiau statistiškai reikšmingai Lietuvą lenkia 18 šalių. Geriausi Pietų Korėjos, Singapūro, Suomijos, Japonijos mokinių gamtos mokslų rezultatai. Lietuvos aštuntokų matematikos rezultatas – 502 skalės taškai. Lietuva užima 14 poziciją iš 42 šalių, tačiau statistiškai reikšmingai Lietuvą lenkia vos 8 šalys. Geriausi Pietų Korėjos, Singapūro, Honkongo, Taivano, Japonijos aštuntokų matematikos rezultatai. Aštuntokų gamtos mokslų rezultatas – 514 skalės taškų. Lietuva užima 14 poziciją, tačiau statistiškai reikšmingai mus lenkia tik 11 šalių. Geriausi Singapūro, Taivano, Pietų Korėjos, Japonijos, Suomijos mokinių matematikos rezultatai.
Pirmauja Rusija ir Honkongas
PIRLS Lietuvos ketvirtokų skaitymo rezultatas yra statistiškai reikšmingai aukščiau už PIRLS skalės vidurkį, 528 skalės taškai. Mūsų mokinių rezultatas yra 26 pozicijoje iš 45 šalių. Geriausi Honkongo, Rusijos, Suomijos, Šiaurės Airijos skaitymo rezultatai. Pagrindinis TIMSS tikslas – ištirti matematikos bei gamtos mokslų mokymo programų efektyvumą, siejant jį su 4 ir 8 klasių mokinių pasiekimais bei mokymo(si) aplinkomis. PIRLS tyrimo tikslas – išsiaiškinti mokinių grožinės literatūros ir informacinio pobūdžio tekstų skaitymo pasiekimus ir jų patirtį mokantis skaityti namuose bei mokykloje, išnagrinėti, kaip mokinių pasiekimai keičiasi. TIMSS 2011 dalyvavo 60 šalių ir 14 kitų teritorijų: 4 klasės tyrime dalyvavo 50 šalių ir 7 teritorijos, 8 klasės – 42 šalys ir 14 teritorijų. TIMSS Lietuvoje dalyvavo 4688 4-os klasės mokiniai iš 154 mokyklų ir 4747 8-os klasės mokiniai iš 141 mokyklų. PIRLS 2011 tyrime 45 šalys. Lietuvoje dalyvavo 4660 mokinių iš 154 lietuviškų mokyklų. Į IEA, Tarptautinės švietimo vertinimo asociacijos (International Association for the Evaluation of Educational Achievement) tyrimus Lietuva įsitraukė nuo nepriklausomybės pradžios. TIMSS tyrimas Lietuvoje vykdomas jau penktą kartą, PIRLS – trečią kartą.
