Kilometrų skaičius auga
Jei prieš gerą penkmetį daugybė vairuotojų skeptiškai vertindavo elektromobilius ir būtent šią savybę vadindavo Achilo kulnu, mat net ir 300 be sustojimo įveikiamų kilometrų iš esmės buvo pasiekiami tik „Tesla“ modeliams, tai šiandien situacija gerokai pasikeitusi. Gamintojai deda pastebimas pastangas: auga naujųjų elektromobilių baterijų talpa, didėja jų našumas, gerėja aerodinaminiai rodikliai, o visa tai lemia, kad šio tipo automobiliai viena įkrova įveikia vis didesnes distancijas.
Šis rodiklis ypač svarbus vidutinio dydžio SUV modeliams, kurie dėl savo praktinių savybių dažnai tampa pagrindiniais šeimų automobiliais. Norintys sutaupyti gyventojai nenori papildomai pirkti antros, atsarginės transporto priemonės ilgesnėms kelionėms. Tad kokios naujų šio segmento modelių galimybės?
Štai „Tesla Model Y“ toliausiai riedanti versija be sustojimo gali nuvažiuoti iki 600 kilometrų (pagal WLTP metodiką). Atitinkamai „Volkswagen ID.4“ pasiekia iki 572 km, „Ford Explorer“ – iki 602 km, atnaujintas „Kia EV6“ – iki 582 kilometrų atstumą, o neseniai debiutavęs „Peugeot e-3008“ gali įveikti net iki 700 kilometrų. Didesnėms šeimoms šis Prancūzijos gamintojas taip pat pristatė septynvietį „Peugeot e-5008“, kuris viena įkrova įveikia iki 668 kilometrų nuotolį.
Dėl tokių charakteristikų, taip pat šiam prekių ženklui būdingo futuristiško „i-Cockpit“ interjero dizaino ir gausios įrangos, „e-3008“ elektromobilis jau pelnė daug simpatijų – „Peugeot“ skelbia vien per pirmuosius tris mėnesius nuo gamybos pradžios gavusi 67 tūkst. šio modelio užsakymų.
Ar tokie skaičiai jau gali paskatinti vidaus degimo varikliais varomų automobilių vairuotojus kitą kartą rinktis elektrines transporto priemones?
Elektromobilių žinovas Tadas Ratkevičius, remdamasis savo šeimos pavyzdžiu, sako, kad moderniųjų elektromobilių viena įkrova nuvažiuojamas atstumas jau pasiekė tokią ribą, kai vairuotojui nebereikia taikstytis prie automobilio galimybių.
„Didžioji dalis mano šeimos kelionių vyksta Lietuvoje. Tai reiškia, kad vienu įsėdimu galima nuvažiuoti apie 300 km. Aišku, tokią distanciją važiuojant maksimaliu greičiu autostradoje, ji bus įveikiama dar ne visiems modeliams. Tačiau aš važiuodamas į pajūrį, net ir vairuodamas benzininį, o vėliau – iš tinklo įkraunamą hibridinį automobilį, visuomet važiuodavau maksimaliu leidžiamu greičiu ir vieną kartą sustodavau spurgų ar kavos. Tad ir dabar, keliaudamas elektromobiliu, nejaučiu jokio diskomforto sustodamas 15 minučių, kuomet papildau baterijos atsargas. Tiek laiko pakanka, kad pajūris iš Vilniaus būtų pasiekiamas be jokių rūpesčių dėl baterijos energijos likučio“, – savo požiūrį dėsto pašnekovas.
Kas svarbu už Lietuvos ribų?
T. Ratkevičius sako, kad jo vairuojamas elektromobilis vasarą paprastais užmiesčio keliais gali nuvažiuoti apie 400 kilometrų, greitkeliu – apie 300. Žiemą šie skaičiai susitraukia apie 20–30 proc.
„Ir Lietuvoje tokio nuvažiuojamo atstumo man visiškai pakanka. Išvažiavus už Lietuvos ribų atsiranda daugiau niuansų. Tokioms kelionėms norėčiau rinktis talpesnę bateriją turintį elektromobilį, pavyzdžiui, apie 100 kWh. Tai, vėlgi, suteiktų daugiau laisvės nesitaikstyti prie elektromobilio ir gerokai ilgesnėse išvykose, o paisyti savo kelionės poreikių, važiuoti įprastu ritmu“, – samprotauja specialistas.
Tačiau net ir tokios talpos baterija – jau nebėra retenybė. Štai 100 kWh bendrosios talpos baterijos montuojamos jau minėtuose „Peugeot e-3008“ ir „e-5008“„ taip pat neseniai debiutavusiame „Audi Q6 e-tron“ modelyje ar pernai pristatytame „Kia EV9“. Tokios energijos atsargos užtikrina didesnį lankstumą – vairuotojai gali rinktis, kiek laiko jie nori praleisti prie vairo be pertraukos, lanksčiau planuoti sustojimus įkrauti bateriją.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad ilgose kelionėse po Europos šalis jam svarbesnis būtent šis kriterijus – prie vairo praleistas laikas, o ne įveikti kilometrai. T. Ratkevičiaus teigimu, po 3 valandų praleistų keliaujant, bet kokiu atveju norisi padaryti pertrauką, pramankštinti kojas.
„Kilometrai ne tokie svarbūs, kiek svarbi savijauta. Tikrai nesu tas, kuris be sustojimo važiuoja 10 valandų. Ir sustojimai kas tris valandas yra tinkamas ritmas, nes taip galima ir pailsinti akis, ir papildyti bateriją, kad vėl būtų galima važiuoti tiek pat laiko. Ne veltui sunkvežimių vairuotojams numatytos taisyklės, nurodančios, kas kiek laiko dėl saugumo privaloma sustoti, kad vairuotojas tiesiog galėtų prasiblaškyti ar pailsėti“, – dėsto specialistas.
Svarbus ir įkrovimo greitis
T. Ratkevičius atkreipia dėmesį, kad vairuojant didelius atstumus įveikiančius elektromobilius, nemažiau svarbus ir dar vienas kriterijus. Tai – įkrovimo sparta. Didelėms baterijoms įkrauti reikia ir daugiau laiko, tad aukšta įkrovimo sparta yra neabejotinas privalumas.
Todėl visi ilgoms kelionėms pritaikyti elektriniai SUV pasižymi geromis charakteristikomis greitojo įkrovimo stotelėse. Pavyzdžiui, „Volkswagen ID.4“ maksimali įkrovimo sparta gali siekti iki 170 kW, „Peugeot e-3008“ – iki 160 kW, o „Ford Explorer“ – iki 185 kW.
Greitkeliuose tai leidžia vos per keliolika minučių elektros energijos atsargas papildyti tiek, kad jų užtektų bent keletui papildomų šimtų kilometrų atstumui įveikti be papildomų sustojimų. Nuosekliai besiplečiantis įkrovimo taškų skaičius Europos keliuose šią užduotį dar labiau palengvina. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2023 metų pabaigoje Senojo žemyno keliuose buvo įrengtos 632 423 viešojo įkrovimo stotelės – vien 153 000 jų darbą pradėjo per 2023-iuosius.
O keliaujant nedidelėse Baltijos šalyse elektromobilių ilgas nuvažiuojamas atstumas ir greito įkrovimo galimybės leidžia nesukti galvos dėl sąlyginio įkrovimo infrastruktūros trūkumo, lyginant su Vakarų Europos valstybėmis.
