Vieni džiaugiasi, kad Lietuva atstovaujama „Eurovizijos“ dainų, šokių ir vaikų dainų konkursuose, kiti širsta – kam dalyvauti juose, jei vis tiek pergalės skonio neragaujame arba išvis liekame paskutiniai. Be to, „Eurovizija“ daug kainuoja. Tačiau kiek yra tas „daug“, rašo „Respublika“?
„Eurovizijos“ konkursų šurmulys vis netyla. Po dainų konkurso iškart šokių "Eurovizijos" aistros, o joms kiek aprimus ir vėl – vaikų „Eurovizijos“ dainų konkursas. Per Lietuvos televiziją jau šį šeštadienį paaiškės, kas atstovaus Lietuvai šių metų Vaikų „Eurovizijos“ dainų konkurse, kuris vyks Kipre.
Lietuvos televizija yra išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų, todėl kiekvienas norėtų žinoti, kiek savo litų atiduoda už per ją rodomas laidas. Vis dėlto tai sužinoti galima tik iš dalies.
Vien narystė – daugiau kaip pusė milijono
Į klausimą, kiek kainuoja „Eurovizija“, Lietuvos televizijos muzikos laidų prodiuseris Jonas Vilimas atsakė lakoniškai: „Daug. Tiksliau įvardinti negalima, nes tai konfidenciali informacija“.
Lietuvos televizijos direktorius Rimvydas Paleckis sakė, kad už galimybę dalyvauti tarptautiniuose „Eurovizijos“ konkursuose ir juos transliuoti tenka sumokėti apie 180 tūkst. eurų (630 tūkst. litų). Iš visų brangiausia yra dainų „Eurovizija“. EBU-UER nario mokestis ir šio konkurso transliacija kainuoja 80 tūkst. eurų (280 tūkst. litų). Kiek pigesni yra šokių ir vaikų dainų „Eurovizijos“ konkursai – po 50 tūkst. eurų (175 tūkst. litų).
Daug tai ar mažai? Šįmet iš valstybės biudžeto Lietuvos radijui ir televizijai iš viso numatyta 53,3 mln. litų. Prognozuojama, kad dar 33,8 mln. litų bus gauta komercinių pajamų. „Narystė „Eurovizijoje“ kainuoja daug. Turint omeny, kiek iš viso gauna nacionalinis transliuotojas, – kalbėjo R.Paleckis. – Tačiau kad ir pastaroji šokių „Eurovizija“ įrodė, kad tai yra labai gera reklama Lietuvai. Kiek yra ginčų, kiek pinigų išleidžiama kad ir kuriant šalies ženklą? O dalyvavimas „Eurovizijose“ tai jau garantuota auditorija, apie Lietuvą sužino labai daug žmonių“.
Saisto komercija
Lėšos tarptautiniam konkursui – tik dalis to, kas sudaro „Euroviziją“. Nemenka suma išleidžiama ir nacionaliniams atrankos konkursams. Tačiau kokia tiksliai, sužinoti kol kas neįmanoma.
Kitaip nei daugeliui valdiškų įstaigų, Nacionalinei televizijai netaikomas įstatymais, reglamentuojantis teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų.
R.Paleckis apgailestauja, kad egzistuoja tokia tvarka. Jis aiškino, kad tai lemia, jog Lietuvos televizija nėra išlaikoma vien iš valstybės lėšų, joje transliuojama reklama, dirba iš kitur samdomi žmonės. Todėl rengiant įvairias laidas pasirašomos konfidencialumo sutartys.
„Aš esu už visišką skaidrumą. Aišku, daug kam nepatiks, bet, manau, kad teisingiausia būtų įvesti abonentinį mokestį už nacionalinį transliuotoją. Juk ir dabar netiesiogiai žiūrovai sumoka televizijai. O jei Lietuvos televizija būtų išlaikoma tik iš mokesčių mokėtojų pinigų, žmonės turėtų teisę žinoti, kiek kainuoja kiekviena laida ar, pavyzdžiui, kokie darbuotojų atlyginimai“, – svarstė R.Paleckis.
Parama dalyviams
Dalyvavimas „Eurovizijose“ patuština ne tik žiūrovų kišenes. Tai kainuoja nemenkas sumas ir dalyviams išvykstantiems mūsų šaliai atstovauti svetur. Kasmet laimėję nacionalines atrankas jie suskanta ieškoti paramos.
2007 m. su daina „Love or leave“ pasirodžiusi Julija Ritčik skaičiavo, kad jos ir grupės „4 Fun“ pasirodymas atsiėjo daugiau nei 100 tūkst. litų. „Televizija apmokėjo tik kelionę ir viešbučius. Visa kita turėjome susirasti patys. Mums apie 100 tūkst. litų skyrė Vyriausybė. Tai, kad kiti dalyviai gauna lėšų iš kitur, parodo, kad bent kol kas jokios sistemos dėl paramos nėra“, – sakė J.Ritčik.
Pernai Lietuvai tarptautiniame vaikų „Eurovizijos“ dainų konkurse atstovavusios Linos Joy pasirodymas atsiėjo apie 50 tūkst. litų. Kaip sakė jaunosios dainininkės vadybininė Alina Jonikaitė, šią sumą sudaro pusės metų darbas: įrašai, dainavimo ir šokio pamokos. Dalyvavimas tarptautiniame konkurse kainavo 30 tūkst. litų, kuriuos dalyvei skyrė kultūros ministerija.
Šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurse Lietuvai atstovavęs Jeronimas Milius sakė, kad jo pasirodymui skirtos lėšos, palyginti su kitų šalių atstovais, buvo kuklios. „Išleista apie 80 tūkst. litų. Apie pusę šios sumos skyrė Vilniaus miesto savivaldybė“, – skaičiavo J.Milius.
Už ketvirtą vietą nieko negavo
Lietuvos „Eurovizijos“ rekordininkai Karino Krysko ir Saulius Skambinas, šiemet „Eurovizijos“ šokių konkurse užėmę ketvirtą vietą, savo pasirodymui išleido apie 20 tūkst. litų. Dėl piniginių reikalų jie jaučia šiokią tokią nuoskaudą.
„Iš jokių valstybės institucijų nieko negavome. Tik Lietuvos televizija šiek tiek skyrė. Neturėjome ir jokių privačių rėmėjų. Krūvis buvo olimpiadinis, bet konkurse dalyvavome už savas lėšas. Nieko už tai negavome. Gal dar kas nors bus, bet jau tiek laiko praėjo ir nieko nesigirdi. Na, bet reikia turbūt Lietuvai atstovauti“, – šyptelėjo šokėjas Saulius Skambinas.
Zita Voitiulevičiūtė
