Apie konkurenciją dėl programuotojų tarptautinėje konferencijoje „Login 2014“ penktadienį kalba Laura Duksaitė, „Master Class Lietuva“ partnerė.
„Programuotojai šiandien – svajonių jaunikiai. Dėl programuotojų mušasi daug darbdavių, o rytoj mušis ir merginos“, – juokiasi pranešėja.
L.Duksaitė atstovauja įmonei, tiesiogiai ieškančiai gerų specialistų. Kaip ji pavadina, ieškančiai „galvų“. Moteris prisipažįsta, kad daug pažįstamų jos prašo surasti gerą programuotoją. Šiandien. Tačiau tai padaryti – sunki užduotis.
Darbo užmokesčio burbulas?
„Master Class Lietuva“ partnerė atskleidžia, kad darbdaviai skundžiasi nebegalį mokėti tokių algų, kokias moka programuotojams. O pastarieji atšauna, kad jie tiek verti.
„Programuotojai šiuo metu uždirba daugiau nei pardavimo vadovai, kurie gauna didelį užmokestį. Tačiau pardavimo vadovų pas mus netrūksta. O štai gerų programuotojų tiesiog nėra. Verslas į šią situaciją reaguoja net pykdamas, nes neturi, ką samdyti“, – teigia L.Duksaitė.
Moteris primena programuotojo įvaizdį prieš dešimtmetį: riebaluotais plaukais, nekalbus, užsidaręs, akiniuotas. Šiandien programuotojas šiuolaikiškas, tas, su kuriuo nori draugauti visi. Darbdaviai – ypač.
„Programuotojai, paklausę tokių pranešimų kaip mano, sugalvoja, kad nebaigę studijų be 5 000 Lt atlyginimo nedirbs, – juokiasi pranešėja. – Tačiau darbdavys tiek nenori mokėti pradedančiajam. Juk tie, kurie uždirba geriausius pinigus, nėra tik programuotojai. Jie turi išmanyti verslo specifiką, jie nėra vien tik kodo rašytojai. Tai žmonės, kurie žino, ko klientas nori, ir gali pasiūlyti skirtingus problemų sprendimo būdus.“
Anot specialistės, darbo užmokesčio burbulas kyla, nes sektorius išgyvena darbuotojų trūkumą. Norint prisivilioti programuotoją, tenka jam pasiūlyti daugiau nei kiti. Stambesnės įmonės gali tai padaryti, tačiau tik ne naujos įmonės ar start up‘ai.
L.Duksaitė pabrėžia, kad abiturientai vis dar iš inercijos renkasi socialinius mokslus. Todėl kad dvidešimtmetį technologijų srityje beveik nebuvo kuriama naujų darbo vietų, tai anuomet atrodė neperspektyvu.
„Rinktis specialybę turi dabartiniai devintokai. Nepasirinkę fizikos, chemijos, biologijos, jie nelaikys šių dalykų egzaminų ir į technologijų sritį nepateks“, – įspėja pranešėja.
Kur jie dirba
Yra išskiriamos keturios sritys, kur dirba programuotojai. Tai stambios įmonės, IT bendrovės, IT produktą kuriančios įmonės, start up‘ai arba žmonės dirba nepriklausomai (freelance).
Anot L.Duksaitės, stambios įmonės siūlo didesnę algą, o start up‘ai – įdomesnį darbą ir daugiau iššūkių. Vadinamieji freelanceriai dirba nematomai, turi ilgalaikius užsakymus.
Aš tau pažadu...
L.Duksaitė pasakoja, kad asmeninėse „LinkedIn“ paskyrose jaunieji programuotojai dažnai sulaukia siūlymų dirbti. Personalas susiduria su iššūkiu: ką pasiūlyti, ką pažadėti, kad specialistas pasirinktų būtent tave?
Įmonės leidžia programuotojui dirbti namie. Arba pati IT įmonė gali virsti namais – biuras taip sukuriamas, kad atmosfera būtų lyg namie. Žmonės viliojami kuo daugiau laiko praleisti darbe. Jiems siūlomas ir maistas, ir sofa – viskas, kad tik kuo ilgiau neitų namo.
Įmonės vadovas turi būti tikras profesionalas, gebantis vadovauti, turintis įvairių žinių. Su tokiais vadovais nori dirbti programuotojai. Jiems reikia laisvės, dėl to dairosi vakarietiškų pažiūrų vadovo. Taigi geras įmonės vadovas gali privilioti daugiau gerų specialistų.
Tai kiek uždirba?
O dabar – bene įdomiausia dalis. Vyšnaitė ant deserto. Pagal IT sektoriaus darbo užmokesčio vidurkį, lietuvis IT specialistas vidutiniškai uždirba apie 1 000 eurų (apie 3 450 Lt) „į rankas“. Palyginti su kitomis šalimis, užmokestis yra bene tris kartus mažesnis. Dėl to Lietuva negali atsivežti užsieniečių specialistų – negali jiems sumokėti tiek, kiek paprastai mokama Europoje.
