Dėl mažėjančių investicijų į naftos gavybą, smarkiai kritusių naujų gręžinių skaičiaus – ilguoju laikotarpiu kaina turėtų augti, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Visos OPEC valstybės ir Meksika bei Rusija, kurios dalyvavo susitikime, ir taip išgauna beveik išnaudodamos maksimaliai savo gamybinius pajėgumus. Naftos gavybos įšaldymas dabartiniame lygyje būtų labiau simbolinis žingsnis rodantis sugrįžtančią OPEC galią ir norą kontroliuoti naftos kainas, tačiau nelabai turėtų realios įtakos naftos pasiūlai, dėl to matome trumpuoju laikotarpiu tokį sentimentą rinkoje, kainos mažėjimą. Pasiūla mažėja tiek iš JAV, Meksikos, Kanados, Šiaurės jūros. Praeitų metų viduryje naftos perteklius siekė apie 2 mln. barelių per dieną, dabar jis jau dvigubai yra sumažėjęs ir tikėtina prie dabartinių tendencijų nebeliks iš vis atotrūkio tarp paklausos ir pasiūlos. Atitinkamai bus korekcija ir naftos kainoje“, – mano ekonomistas.
Ar atsiras balansas tarp pasiūlos ir paklausos, kuris leistų kilti kainoms, priklausys nuo politinių susitarimų, mano DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka. Pasak jos, jei kito susitikimo metu, birželį, susitarimas pasiektas nebus, naftos kaina gali ir toliau kristi.
„Viskas priklauso nuo politinio susitarimo tarp OPEC ir ne OPEC šalių. Kol kas OPEC sekasi susitarti visai gerai, tačiau tos, kurios nepriklauso tam klubui, gana agresyviai elgiasi. Daug kas priklauso ne nuo pasaulio vartojimo, kadangi jis mažėja ir nesimatom tam tikrų prošvaisčių šioje srityje, bet būtent nuo politinio susitarimo“, – savo nuomonę išsako ekonomistė.
„Iš grafiko matyti, kad tik Didžioji Britanijos sąnaudos labai smarkiai viršija kainą ir yra visiškai nepelninga veikla. Visos kitos šalys pelno dar gauna, bet tai visiškai kitoks pelnas negu kad lygintume prieš metus ar dvejus. Jei kaina slenka žemyn naftos, mes judame kairiau ir, tai reiškia, kad vis daugiau šalių atsiduria nepelningoje zonoje. Jos suspaustos tiek valiutos kurso atžvilgiu ir praradimus reikėtų kompensuoti kitais būdais. Kuo agresyviau kaina kris, tuo didesnė tikimybė, kad pasaulio ekonomikos augimo tempas bus ilgesnis“, – poveikį ekonomikai, jei naftos kainos toliau kristų, atskleidžia ekonomistė J. Rojaka.
Pinganti nafta: ar pajaus lietuviai?
Pasak ekonomistės, Lietuvos žmonėms, nenusisekęs OPEC susitarimas nėra bloga naujiena. Pigesni energetiniai ištekliai ir toliau palaiko efektyvų vartojimą. Stabilizacija būtų naudinga eksportuotojiems.
„Leistų pagerinti lūkesčius, tiek euro zonos šalims, tiek besivystančioms šalim. Šiuo momentu visos šalys smarkiai susijusios, OPEC ir ne OPEC šalių susitarimas pamažintų neapibrėžtumą. Tai būtų vėlgi teigiamas žingsnis visos pasaulio ekonomikos stabilizacijos link, kadangi nebuvo pasiekta galima džiaugtis tik iš vartotojiškos pusės. Lietuvos vartotojams tai yra svarbu, nes matome, kad kitos kainų kreivės po truputį pradeda kilti į viršų. Tiek paslaugų, tiek ir maisto kainos jau fiksavo dugną ir pradėjo atsitiesti, tai iš esmės pigesni vietiniai ištekliai leistų subalansuoti vartojimą ir iš dalies kompensuoti kitus praradimus“, – pigesnės naudos naftą pamini J. Rojaka.
Vis dėlto kuro kainose didelio pokyčio nepamatysime, kadangi didžiausias priedas prie galutinės vertės yra mokesčiai, o ne žalia nafta.
Ekonomistas N. Mačiulis naftos kainos kilimą prognozuoja dar šiemet. Vidutinė kainą turėtų būti apie 45 dolerius už barelį, o kitais metais jau ir virš 60 dolerių už barelį, mano jis.
„Tai ne greita ta korekcija, matome išliekantį didelį perteklių naftos rinkoje, bet būtent labai sumažėjusios investicijos į naują gavybą, anksčiau ar vėliau reikš tam tikrą naftos kainų šuolį. Jei nukristų nuo dabartinio lygio naftos kaina 10 dolerių už barelį tai pamatytume poveikį kure, bet neprognozuojame to. Trumpalaikiai svyravimai įvairūs galimi, bet manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje kylant naftos kainoms, kitais metais ir kuras bus brangesnis“,– sako N. Mačiulis.
Susitarimas būtų buvęs naudingas Rusijai
Didžiausią nusivylimą dėl nepasiekto susitarimo jaučia Rusija. Ši šalis jau dabar išgauna naftą maksimaliai gamybiniais pajėgumais, tad įšaldymas gavybą dabartiniame lygyje būtų leidęs ramiai laukti spartesnio naftos kainų atsigavimo.
„Rusijai dabar teks laukti kainų atsigavimo dėl fundamentalių ekonominių veiksnių, balanso tarp paklausos ir pasiūlos. Tačiau blogiausias naftos krizės laikotarpis Rusijoje – jau praeityje. Rusija sumažino priklausomybę nuo importo, matome jau ir stabilizaciją pramonės ir infliacijos rodiklių“, – situaciją apibūdina N. Mačiulis.
Neeilinis naftą išgaunančių šalių susitikimas Dohoje, Katare, pasibaigė be rezultatų dėl Irano pozicijos. Iranas po sankcijų atšaukimo kaip tik didina naftos gavybą ir bando pasiekti prieš 5 metus buvusį lygį, dėl to į susitikimą net neatvyko. Saudo Arabija buvo išreiškusi, kad susitikimas neįvyks, jei Iranas neprisijungs.
Savaitės viduryje nafta kainavo apie 45 dolerius už barelį. Šiuo metu WTI rūšies nafta kainuoja 40,36 dolerių už barelį, o Brent rūšies nafta 43,10 dolerių už barelį.
TAIP PAT SKAITYKITE: Derybos dėl naftos gavybos: paaiškino, kodėl jos baigėsi fiasko
