Ar žinote, kad kelių ruožuose, kuriuose nutiesiamas pėsčiųjų ir dviračių takas, eismo įvykių sumažėja apie 5 kartus, o įrengus modernias žiedines sankryžas tokių nelaimių tose vietose beveik visai nebepasitaiko? Kartais vairuotojai stebisi, kodėl sankryžos rekonstruojamos į žiedines. Todėl, kad jos saugiausios. Nustatyta, kad keturšalėje sankryžoje yra 32 vietos, kur dažniausiai galimi eismo įvykiai, o žiedinėje sankryžoje – vos 8.
Mažėja juodųjų dėmių
Pastaraisiais metais visoje šalyje plačiai įdiegta gausybė eismo saugos priemonių: įrengti viadukai, greičio mažinimo kalneliai, iškilios pėsčiųjų perėjos, saugumo salelės, apsauginiai atitvarai, apšviesti pavojingi kelio ruožai, įrengtos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų. Tai didele dalimi lėmė, kad per 10 šių metų mėnesių Lietuvos keliuose žuvo beveik 14 proc. mažiau žmonių nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Kartu ženkliai sumažėjo„juodųjų dėmių – avaringiausių vietų, kur žūsta ar būna sužalojama daugiausia žmonių. Prieš šešerius metus, 2007-aisiais, jų buvo 247, o šiemet yra likę tik 43.
„Žmonėms gali atrodyti, kad juodosios dėmės nyksta savaime, bet taip jokiu būdu nėra. Juodųjų dėmių nykimui didelės įtakos turi intensyvi inžinerinė veikla“, – sakė Nemunas Abukauskas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas. Pasak jo, daug darbų gerinant Lietuvos kelių saugą padeda nuveikti Europos Sąjungos parama.
Diktuoja saugesnį elgesį keliuose
Kur ir kokias inžinerines saugos priemones įrengti, nusprendžiama visapusiškai išanalizavus eismo įvykių priežastis, pobūdį, kelio parametrus. Štai statistika rodo, kad keliuose dažniausiai nukenčia pėstieji ir dviratininkai. Jie sudaro apie 40 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose. Specialūs takai jiems įrengiami pirmiausia ten, kur daug žmonių jais naudojasi kasdien – vyksta į mokyklą, autobusų stotelę, parduotuvę, iš priemiesčio į darbovietę mieste. Jie saugesni, kai eina ar važiuoja ne kelkraščiu, o specialiais jiems įrengtais takais, eina per pėsčiųjų perėjas su saugumo salelėmis, iškiliomis, gerai apšviestomis perėjomis. Tokie kelio elementai savaime diktuoja saugesnį eismo dalyvių elgesį.
Svarbios ir kitos inžinerinės eismo saugos priemonės, kurios fiziškai neleidžia nusižengti kelių eismo taisyklėms, o avarijos atveju maksimaliai sušvelnina jos pasekmes. Tai žiedinės ir šviesoforais reguliuojamos sankryžos, apsauginiai atitvarai, kelio trasos iškreivinimai ar susiaurinimai – vadinamieji „miesto vartai“.
Europos Sąjungos parama – eismo saugai
Panaudojant 2007–2013 metų laikotarpio Europos Sąjungos paramą, pastaraisiais metais Lietuvoje įgyvendinami trys eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimo etapai. Šiuo metu vyksta jau paskutinio, trečiojo etapo darbai. Visų trijų etapų metu šalyje iš viso bus nutiesta apie 50 km pėsčiųjų ir dviračių takų, rekonstruotos 47 sankryžos, pavojingiausiuose ruožuose patiesintos kelių kreivės, keliuose įrengtos lėtėjimo ir greitėjimo juostos, pėsčiųjų perėjos. Šiems darbams numatoma panaudoti daugiau kaip 85 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo paramos.
Minėti projektai finansuojami pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Kelių ir geležinkelių tinklo tobulinimas gerinant saugų eismą ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai“.
Užsakymo Nr. 4023
