Pastaruoju metu ir toliau kuro kainoms kylant pasigirsta vis daugiau priekaištų jo gamintojams, pardavėjams ar valdžios atstovams, kurie reguliuoja mokesčius. Pasiguosti galima tik tuo, kad kuro kainos kyla visoje Europos sąjungoje, tiesa, kai kur jos pakilo tik keliais euro centais, o yra šalių kuriose kaina šoktelėjo dešimtimis euro centų.
Šį kartą palyginsime dyzelino kainas su praėjusių metų gegužės kainomis, nuo kurios jau prabėgo 15 mėnesių. Pateiksime vidutines kuro kainas, kurios skirtingose degalinėse gali svyruoti, o be to įtaką galutinei vieno litro kainai gali turėti vežėjų turimi susitarimai su pardavėjais.
Visose be išimties Europos sąjungos valstybėse kuras brango. Lietuvoje per 15 mėnesių dyzelinas pabrango apie 15 euro centų. Panašus pokytis fiksuotas ir Belgijoje, Kipre, Olandijoje, Slovėnijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Belieka pavydėti Maltai ir Čekijai, kuriose kuras pabrango labai nežymiai – iki 2 euro centų. Labiausia kuras brango Švedijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Danijoje. Čia skirtumas, jei lygintume su praėjusių metų geguže, sudaro 20 ir daugiau euro centų.
Šiuo metu brangiausias kuras yra Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Šiose valstybėse jis kainuoja beveik 1,8 euro už litrą. Italijoje – 1,73 euro. Pigiausiai dyzelino galima įsipilti Liuksemburge – 1,32 Euro. Pigesnis nei Lietuvoje dyzelinas yra ir Maltoje bei Estijoje. Vidutinė vieno litro dyzelino kaina Europoje sudaro 1,496 Euro.
Kodėl kainos pasiekė rekordus
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius kalbėdamas apie pagrindinę priežastį lėmusią tokias aukštas kuro kainas akcentuoja valiutų kursų įtaką: „Šiandien kainos kyla, bet kyla ne dėl karinių neramumų, o dėl sustiprėjusio dolerio, kuriuo vykdomi atsiskaitymai už naftą.“ L. Vosyliui pritaria ir UAB „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius Arturas Michejenko: „Dolerio stiprėjimas svarbus faktorius. Kuro kainos pas mus yra aukščiausios istorijoje, bet žiūrint naftos kainą dolerio atžvilgiu, tai ji siekia 112 dolerių už barelį. Kažkada buvo 145 ir kuras nekainavo tiek kiek dabar. Dolerio stiprėjimas padarė savo. Dėl to mūsų vežėjai ir gauna tokią kuro kainą.“
Kas bus rytoj?
Kalbėdami apie ateities prognozes abu pašnekovai tvirtino, kad prognozuoti naftos produktų kainas labai sudėtinga, tačiau tam tikras tendencijas įžvelgė.
L. Vosylius: „Dažnai po kainų kilimo būna stabilizavimasis arba net kritimas. Bankų analitikai vasaros pradžioje teigė, kad benzino kaina 5 lt. neperkops, bet yra kitaip. Naftos kainos sunkiai prognozuojamos, jos keičiasi banguojančiu ciklu. Vieną dieną kainos kyla, kitą krenta. Anksčiau buvo psichologinės ribos: 1 euras už litrą, 4,5 Lt. už litrą, o galiausiai ir 5 Lt. už litrą. Dabar lyg ir neliko psichologinių ribų, nes vartotojai susitaikė su esama padėtimi. Degalinės šiuo metu taiko mažas maržas ir jeigu jų netaikytų, degalų kaina vis tiek liktų didelė. Europos Sąjungos akcizai tas kainas daro europietiškas, gaila, kad atlyginimai Lietuvoje ne europietiški.“
A. Michejenko nuomone, dabartinė kaina nėra palanki vartotojams ir gali dar šiek tiek pakilti, bet labai nežymiai. „Mano nuomone, kuras gali dar šiek tiek pabrangti, bet yra tam tikra riba, virš kurios ir tiems kas parduoda, nebelabai apsimoka pardavinėti, nes paklausa gali pradėti kristi. Recesijos, kurią prognozavo, nėra, o ir kitų prielaidų artimoje perspektyvoje kainai kristi nėra. Kilti taip pat didelių perspektyvų nėra, bet šiek tiek gali. Pasaulyje padidėjo naftos gavyba, o kainos nekrenta, vadinasi yra paklausa, kol bus paklausa, tol kainos nekris. Dyzelino paklausa stipriai naftos kainos neįtakoja, nes nafta naudojama ne tik dyzelinui ar benzinui gaminti.“
Kalbėdamas apie artėjantį šaltąjį metų laikotarpį L. Vosylius rimtesnių priežasčių kisti kainoms taip pat neįžvelgė: „Antros klasės arktinio dyzelino, kuriuo prekiaujama žiemą, savikaina šiek tiek didesnė, ir jis truputį brangesnis, bet Lietuvoje kainos tiesiogiai priklauso nuo pasaulinių tendencijų ir didmenininkų diktuojamų kainų. Užsienyje pasitaiko, kad dėl prasidėjusių masinių atostogų ir padidėjusios paklausos pakyla kuro kainos, tačiau Lietuvoje tokio sezoniškumo požymių tikrai nėra.“
Belieka tikėtis, kad pastarojo meto kuro kainų kilimas netrukus baigsis, ir vežėjai galės tiksliau prognozuoti savo išlaidas kurui, kurios sudaro didžiąją dalį šio sektoriaus išlaidų.
Vytautas Kleinauskas
