„Esminė naftos pigimo priežastis – perteklinė pasiūla. OPEC kartelis, jungiantis pigią naftą išgaunančias šalis, suinteresuotas išlaikyti žemesnes naftos kainas tam, kad visų pirma sumažintų investicijas į naftos gavybą savo konkurentėse, sumažintų jų augimo potencialą ir taip padidintų savo įtaką rinkai. Kita priežastis netiesioginė – pigi nafta mažina akstiną ieškoti alternatyvių energetikos išteklių. Tuo taip pat suinteresuotos OPEC šalys. Žinoma, reikšmingas ir Irano faktorius. Tai svarbus žaidėjas naftos rinkoje – šešta pasaulyje pagal naftos išgavimą šalis, turinti nemažas naftos atsargas. Tačiau Iranas į rinką įsilies ne taip greitai. Turi praeiti tam tikras laikotarpis po branduolinės sutarties su Iranu pasirašymo. Iranas turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Sutartį dar turi patvirtinti ją pasirašiusių šalių parlamentai. Taigi, Irano atėjimas į rinką gali nusikelti kitiems metams“.
Pasak pašnekovės, kita priežastis,veikianti naftos kainas – vangi paklausa, kurią lemia ir sparčiai lėtėjanti Kinijos ekonomika:
„Dar vienas svarbus faktorius - vis dar neatsigaunanti išsivysčiusių šalių ekonomika nežada naftos paklausos augimo. Kuomet yra perteklinė pasiūla ir rezervuota paklausa, natūralu, kad naftos kaina laikosi daug žemesniame lygyje, nei buvo, sakykim, praėjusių metų pradžioje“.
Anot ekonomistės, tuo metu degalų kainos taip sparčiai nemažėja dėl valiutų kurso svyravimų, naftos perdirbėjų pelno augimo ir didelių mokesčių:
„Čia veikia nemažai kainos mažėjimui besipriešinančių faktorių. Vienas jų – pingantis euras dolerio atžvilgiu. Kitas dalykas – naftos perdirbėjų maržų dinamika. Štai Šiaurės šalių naftos perdirbėjų maržos dabar gerokai didesnės, nei buvo pernai. Tai ir veikia degalų kainą, kurią mokame pirkdami kurą. Tam turi įtaką ir mokesčių dydžiai. Taigi, yra nemažai faktorių, kurie amortizuoja naftos kainos kritimą ir degalų pigimą“,- sakė Indrė Genytė-Pikčienė.
