Karolis Birgilas
Sąlyga: vyras A vairuoja „Renault Twingo“, o vyras B turi „Porsche 911“. Klausimas: kurį iš jų po darbo muša žmona? Atsakymas: nuo rugsėjo – nė vieno. „Twingo“ nuo pat atsiradimo praėjusiame amžiuje buvo mažas automobiliukas be ambicingų linijų. Spalvingas salonas ir mažalitražis variklis neatlaikė face-control į vyriškiausių automobilių pasaulį. Vis dėlto didelės durys ir nutraukiamas stogas vertė jį itin smagiu daiktu kelionėms. Pats bandžiau. Jei būčiau gavęs po litą kiekvienąkart, kai išgirsdavau „atrodai kaip boba“, išeitų koks vyriškas daiktas. Pavyzdžiui, guminiai batai arba blokas kontrabandinių cigarečių.
Antroji karta buvo tokia blanki, kad jos negelbėjo net idiotiška alyvinė spalva. Kaip tik tokį modelį matau pro redakcijos langus. Tegu tiek ir bus pasakyta.
Štai „TWINGO trečiasis“ yra visiškai naujas modelis. Ir tai toli gražu nereiškia, kad jis turi naują saloną, lempas ar dar kokią tik vadybininkams svarbią detalę.
Paprasta inžinerija
Kiekvieno naujo miesto automobilio pristatyme yra kalbama apie sumažėjusias degalų sąnaudas, svorį ir padidėjusį manevringumą bei patogumą. Šie pakeitimai pavadinami seksualiais vardais, ir viskas. Pokyčiai bus inkrementiški, bet be jų niekas nepirks automobilių ir reikės ką nors atleisti iš darbo. Vis dėlto „Renault“ ir „Mercedes“ inžinieriai užsidarė kabinete Prancūzijoje ir padovanojo Europai tai, ko ši nematė nuo totalitarizmo laikų. Mažą automobilį, varomą galiniais ratais ir su varikliu gale. Jis dar ir pigus, kaip tai buvo „Tautos vabalo“ ir „FIAT penkišimtuko“ atveju, mat „Twingo“ platformą dalysis su „Smart ForFour“. Reikia mažiau triukšmo? Nugrūskite variklį į galą. Reikia daugiau pasukamumo? Perkelkite variklį į galą. Reikia daugiau saugumo priekinio susidūrimo metu? O jūs pabandykit nedėti sunkiausios automobilio dalies priekyje. Štai ir viskas, visi inžinieriai gali eiti atostogų.
Lėkti į griovį nuspręsiu pats!
„Twingo“ raktelius gavau tada, kai Vilniuje iškrito pirmasis sniegas. Atšalo ir galva, nes viskas, ką norėjau daryti, – statyti šį mažylį skersai. Taip, gale įtaisytas variklis nėra pati patraukliausia kombinacija šiam darbui. Visgi inercija, susikaupusi gale, tik ir laukia, kada galės apsukti „Twingo“.
Nė vieno iš šių dalykų neišeis padaryti, nes čia veikia prakeikta stabilumo kontrolės sistema. Jos išjungti neįmanoma. Kiekvienąkart įsikiša kompiuteris, sudreba pedalas ir automobilis važiuoja kur važiavęs. Kita vertus, sistema veikia tikrai patikimai ir tik nepasitikėjimas technologijomis vertė stabdyti prieš posūkius. „Twingo“ tikrai pagirtinai laikosi vingiuose net ir esant slidžiam keliui. Tiesa, garso izoliacija čia tokia pat kukli, kaip ir reikėjo tikėtis, todėl tai pridės papildomą greičio pojūtį.
Jeanai Pierre’ai, ačiū už puikią sukibimo kontrolę ir nuspėjamą valdomumą. Kitąkart įmontuok sistemos išjungimo klavišą. Ne tau spręsti, kada vairuotojui pats laikas atsidurti griovyje.
Savo stichijoje
Platūs keliai ir ilgos kelionės nėra „Twingo“ stiprioji pusė. Vilnius gal tik pretenduoja į jo mėgstamiausią aplinką, bet Lietuvoje didesnių miestų neturime. Kamščiuose tikrai erzina triukšmas, prasiskverbiantis į saloną, bet užtenka pasigarsinti „Chromatics“ ir – voilà. Įsisprausti tarp kitų automobilių net nereikia maldauti, nes 45 laipsnių pasukamumas leis posūkį pradėti net nepajudėjus. Tik atsiradus galimybei susuki vairą ir jau esi kitoje juostoje. Net nereikia dėkoti avariniu signalu, nes aplinkiniai nesupras, kas čia įvyko. Nors... gal kiek ir pagražinau.
Senamiestyje jis pradeda demonstruoti savo prigimtį. Tricilindris varikliukas tik labai prašomas gali minoriškai suriaumoti. Siaurose gatvelėse aidas dar pridės savimeilės. Vairą suku paskutinę sekundę ir „Twingo“ vis tiek spėja. Statau jį į tokias nepatogias situacijas, kuriose sugeba atsidurti tik parlamento pirmininkė, ir jis gracingai išsisuka. Iki namų grįžtu tik apsukęs kelis ratus ankščiausiomis gatvelėmis. Jis labai panašus į gokartą. Priekinė ašis tiek šokinėja, kad galiu su maža paklaida pasakyti, kiek akmenų turi Bokšto gatvės grindinys. Neabejotinai „Volkswagen Up“ ar „Toyota Aygo“ čia pasirodys komfortabilesni. Atsiprašau, bet man nelabai rūpi.
Įkvėpė „Renault 5“
Taip yra todėl, kad „Twingo“ tokioje aplinkoje atrodo labai organiškai. Juodas bagažinės dangtis ir platus buferis leidžiasi labai žemai, o žibintai spraudžiasi tarp bagažinės dangčio ir kėbulo linijų. Žaismingumo prideda raudoni intarpai ir veidrodėliai. Ant balto kėbulo tai kuria labai senamadišką vaizdą, kuris tikrai primena „Renault 5“ antrąją kartą. Pasirodo, dizaineriai iš jos ir sėmėsi įkvėpimo.
Belieka, kad siauriausioje sostinės Šv. Kazimiero gatvėje būtų atvertos langinės, ant palangių augtų gėlės, o vėjas apnuogintų dviratį besivedančios sijonuotos prancūzaitės šlaunis. Viskas. Tada „Twingo“ tampa pirmąja laiko mašina. Tiesa, dar trūksta nutraukiamo stogo, kuris užsakomas kaip papildoma komplektacija. Garbės žodis, važinėčiau jį atsidaręs net gruodį.
Net ir turėdamas penkerias duris, iš šono jis labai panašus į „Fiat 500“. Tik nežinau, ar tai yra blogai. Štai automobilio priekis tikrai panašus į „Renault 5“ ir tai nieko gero nereiškia. Šiuolaikiškumo bandyta suteikti įstačius LED žibintus. Kur juos galėjau matyti? Tiesa, lubose savo kambaryje.
Trys spalvos – ir viduje
Testuotas automobilis buvo brangiausios „Intens“ komplektacijos. Ir labai gerai, nes viduje čia galima džiaugtis trijų spalvų salonu, oda trauktu vairu ir rinkoje kol kas neprilygstama „R-Link“ vartotojo sąsaja. Ši leidžia lengvai valdyti muziką, navigaciją (paprastumu ji prilygsta „Google Maps“) ir net atbulinės eigos kameros ryškumą bei kontrastą.
Viskas čia paprasta ir vientisa. Net sėdynės neturi atskiro atlošo ir yra pagamintos iš vientiso „kūno“. Tiesa, dėl to sumažėja vaizdas gale sėdintiems. Tačiau čia jie gali bent jau džiaugtis, kad turi vietos, kas šios klasės automobiliuose yra vertybė. Tik teks sėdėti įsitempusiam kaip pirmokui, kad keliai neįsiremtų į priekinę sėdynę. Nuliūdau sužinojęs, kad bagažinė vis dėlto yra gale virš variklio. Čia vietos tikrai daugiau nei pirmosios kartos „Twingo“, bet tikėjausi, kad ji bus sumontuota priekyje. Galėčiau pasiimti lagaminėlį, kaip tai daro 911 ar „Aventador“ vairuotojai. Priekinis dangtis atsidaro ne per patį trumpiausią laiką. Teks atlenkti kelias rankenėles, kol rasite tokias technologijas kaip vairo stiprintuvo ir langų plovimo bei aušinimo skysčių rezervuarai. Labiausiai pasigedau seno gero tachometro. Gal „Twingo“ ir nepretenduoja tapti vairuotojų entuziastų mėgstamiausiu modeliu, bet tikras vairuotojas turi mokėti važiuoti orientuodamasis ne pagal greičio, o pagal sūkių rodmenis. Greičiausiai taip buvo bandyta užmaskuoti gana atsainiai sukalibruotą pavarų dėžę. „Twingo“ kartais trukteldavo greičiau atleidus sankabą, o ir skirtumas tarp pavarų buvo pernelyg kardinalus. Lamei, kitais metais bus išleista versija su galingesniu varikliu ir automatine pavarų dėže. Galiausiai, koks tikslas turėti trijų cilindrų variklį ir bijoti jį kiek paspausti, nežinant, kur yra raudonoji zona?
„Renault Twingo“ iki paskutinio varžtelio sukurtas kaip miesto automobilis: manevringas, triukšmingas ir kratantis. Pasakykite BMW savininkų merginoms, kad vairuojate galiniais ratais varomą automobilį su varikliu gale. Jos tikrai norės gultis su jumis į lovą. Pagaliau „Twingo“ vairuotojai žmonų bus sumušti ne dėl to, kad savo automobiliuose atrodo apgailėtinai.
