Kaip ir dauguma serijinių modelių, „Ferrari“ konceptų kėbulai yra sukurti „Pininfarina“ dizainerių, kurie, kaip žinia, yra vieni geriausių šiame versle. Tarp nuostabių superautomobilių kartas nuo karto įsiterpia viena kita koncepcija, apie kurias mes šiandien ir pakalbėsime.
Kai kurie iš šių konceptų tebuvo eksperimentiniai, radikalūs projektai ištirti tam tikras automobilių savybes ir apie jų serijinę gamybą negalėjo būti net kalbos, o „Ferrari Pinin“, kuris turėjo būti pirmasis italų sedanas vos neužlipo ant gamyklos surinkimo linijos. Tačiau dauguma šių mašinų buvo skirtos parodyti, kokia linkme žengia prestižiškiausias sportinių automobilių gamintojas arba paminėti įvairių jubiliejų.
Pradėkime nuo 1970 metais Ženevos automobilių parodoje pristatyto „Ferrari 512 S Modulo“ koncepto. Jo dizainą sukūrė „Pininfarina“ darbuotojas Paolo Martinis. Po kėbulu slėpėsi lenktyninio „512 S“ modelio agregatai, įskaitant dvylikos cilindrų, 550 arklio galias išvystantį nuostabų variklį. Dizainerių rankose ši platforma atsirado vien dėl to, jog „Ferrari“ negalėjo legaliai lenktyniauti su savo trasos monstru. Žinant, jog automobilis buvo pristatytas aštuntame dešimtmetyje, šio automobilio kėbulas buvo tikra futuristinė fiesta, o kai kurie sprendimai prasilenkė su tikrove ir logika. Štai, kad ir į sparnus inkorporuotos arkos, kurios priekiniams ratams praktiškai neleido atsisukti. Dar vienas puikus pavyzdys : į priekį atsiverčianti visa viršutinė automobilio dalis, kuri įlipimą ir išlipimą darė labai jau nepatogų. Tačiau nereikia pamiršti, jog dizainą kūrė italai, kurie dažnai mėgsta padauginti vyno.
Penkiasdešimtajam „Pininfarina“ jubiliejui paminėti, italai patys sau susikūrė „Ferrari Pinin“ konceptą, kuris pasauliui buvo parodytas 1980 metų Turino automobilių parodoje. Ši koncepcija tapo pirmuoju keturduriu „Ferrari“ sedanu, o jo autoriumi laikomas legendinis Sergio Pininfarina, kuris visą gyvenimą norėjo itališko analogo tokiems automobiliams, kaip „Aston Martin Lagonda“ ar „Jaguar XJ“. Sergio buvo taip sužavėtas savo darbu, jog net bandė įtikinti „Ferrari“ vadovybę paleisti „Pinin“ į serijinę gamybą, tačiau derybos žlugo ir pasiūlymas buvo atmestas. Iš pradžių koncepcinis kėbulas buvo užmautas ant „Ferrari 400GT“ bazės, o vietoje variklio stovėjo dvylikos cilindrų muliažas. „Pinin“ per daugiau nei trisdešimt metų keliavo iš vieno šeimininko pas kitą, kol 2010 metais vienas entuziastas šį konceptą pavertė pilnai važiuojančiu automobiliu.
„Ferrari Mythos“ – tai gamintojo ateities dizaino liniją atskleidęs nedidelis superautomobilis, kuris sužavėjo arabų sultoną. Ant „Ferrari Testarossa“ bazės sukurtas konceptas turi visus įprastam sportiniam automobiliui reikiamus funkcionuojančius atributus, įskaitant ir 4,9 litro „Boxer“ tipo, dvylikos cilindrų variklį. Įdomu tai, kad Brunėjaus sultonas buvo taip sužavėtas „Mythos“, jog įtikino „Pininfarina“ pagaminti jam dar dvi šio automobilio kopijas, o „Ferrari" įkūnijo kelis dizaino akcentus „F50“ modelyje. „Mythos“ originalas niekada neatiteko į privataus kolekcininko rankas ir šiuo metu stovi „Pininfarina“ dizaino centre, Cambiano mieste, Italijoje.
Ir vėl grįžtame į Turiną, kur 2000 metais buvo pristatytas „Ferrari Rossa“ konceptas, skirtas pažymėti 70 metų „Pininfarina“ jubiliejų. Rodsteris yra sukurtas ant „Ferrari 550 Maranello“ bazės ir savo klasikine komponuote atkartoja šeštojo dešimtmečio rodsterius. Puikiai atrodantis automobilis taip pat padiktavo naują „Ferrari“ dizaino srovę, o galinės lempos atsidūrė ant tokių modelių, kaip „Enzo“ ar „F430“. Žinoma, ryškiausias „Rossa“ akcentas yra pusiau išlindęs 5,5 litro darbinio tūrio, dvylikos cilindrų variklis, generuojantis 485 arklio galias.
Pats šviežiausias „Ferrari“ konceptas buvo pristatytas dar šių metų Ženevos automobilių parodoje ir gavo buvusio „Pininfarina“ direktoriaus vardą – „Sergio“. Šis spydsteris yra sukurtas ant „Ferrari 458 Italia“ bazės, o italų nupieštos elegantiškos linijos darė automobilį vieną ryškiausių parodos eksponatų. Sklando kalbos, jog konceptas gali pasiekti ribotą, penkių modelių gamybą, kurių vienas kainuos daugiau nei 10 milijonų litų. Kiek daugoka už 570 arklio galių turintį automobilį, kuris neturi net priekinio stiklo.
Kaip ir dauguma serijinių modelių, „Ferrari“ konceptų kėbulai yra sukurti „Pininfarina“ dizainerių, kurie, kaip žinia, yra vieni geriausių šiame versle. Tarp nuostabių superautomobilių kartas nuo karto įsiterpia viena kita koncepcija, apie kurias mes šiandien ir pakalbėsime.
Kai kurie iš šių konceptų tebuvo eksperimentiniai, radikalūs projektai ištirti tam tikras automobilių savybes ir apie jų serijinę gamybą negalėjo būti net kalbos, o „Ferrari Pinin“, kuris turėjo būti pirmasis italų sedanas vos neužlipo ant gamyklos surinkimo linijos. Tačiau dauguma šių mašinų buvo skirtos parodyti, kokia linkme žengia prestižiškiausias sportinių automobilių gamintojas arba paminėti įvairių jubiliejų.
Pradėkime nuo 1970 metais Ženevos automobilių parodoje pristatyto „Ferrari 512 S Modulo“ koncepto. Jo dizainą sukūrė „Pininfarina“ darbuotojas Paolo Martinis. Po kėbulu slėpėsi lenktyninio „512 S“ modelio agregatai, įskaitant dvylikos cilindrų, 550 arklio galias išvystantį nuostabų variklį. Dizainerių rankose ši platforma atsirado vien dėl to, jog „Ferrari“ negalėjo legaliai lenktyniauti su savo trasos monstru. Žinant, jog automobilis buvo pristatytas aštuntame dešimtmetyje, šio automobilio kėbulas buvo tikra futuristinė fiesta, o kai kurie sprendimai prasilenkė su tikrove ir logika. Štai, kad ir į sparnus inkorporuotos arkos, kurios priekiniams ratams praktiškai neleido atsisukti. Dar vienas puikus pavyzdys : į priekį atsiverčianti visa viršutinė automobilio dalis, kuri įlipimą ir išlipimą darė labai jau nepatogų. Tačiau nereikia pamiršti, jog dizainą kūrė italai, kurie dažnai mėgsta padauginti vyno.
Penkiasdešimtajam „Pininfarina“ jubiliejui paminėti, italai patys sau susikūrė „Ferrari Pinin“ konceptą, kuris pasauliui buvo parodytas 1980 metų Turino automobilių parodoje. Ši koncepcija tapo pirmuoju keturduriu „Ferrari“ sedanu, o jo autoriumi laikomas legendinis Sergio Pininfarina, kuris visą gyvenimą norėjo itališko analogo tokiems automobiliams, kaip „Aston Martin Lagonda“ ar „Jaguar XJ“. Sergio buvo taip sužavėtas savo darbu, jog net bandė įtikinti „Ferrari“ vadovybę paleisti „Pinin“ į serijinę gamybą, tačiau derybos žlugo ir pasiūlymas buvo atmestas. Iš pradžių koncepcinis kėbulas buvo užmautas ant „Ferrari 400GT“ bazės, o vietoje variklio stovėjo dvylikos cilindrų muliažas. „Pinin“ per daugiau nei trisdešimt metų keliavo iš vieno šeimininko pas kitą, kol 2010 metais vienas entuziastas šį konceptą pavertė pilnai važiuojančiu automobiliu.
„Ferrari Mythos“ – tai gamintojo ateities dizaino liniją atskleidęs nedidelis superautomobilis, kuris sužavėjo arabų sultoną. Ant „Ferrari Testarossa“ bazės sukurtas konceptas turi visus įprastam sportiniam automobiliui reikiamus funkcionuojančius atributus, įskaitant ir 4,9 litro „Boxer“ tipo, dvylikos cilindrų variklį. Įdomu tai, kad Brunėjaus sultonas buvo taip sužavėtas „Mythos“, jog įtikino „Pininfarina“ pagaminti jam dar dvi šio automobilio kopijas, o „Ferrari" įkūnijo kelis dizaino akcentus „F50“ modelyje. „Mythos“ originalas niekada neatiteko į privataus kolekcininko rankas ir šiuo metu stovi „Pininfarina“ dizaino centre, Cambiano mieste, Italijoje.
Ir vėl grįžtame į Turiną, kur 2000 metais buvo pristatytas „Ferrari Rossa“ konceptas, skirtas pažymėti 70 metų „Pininfarina“ jubiliejų. Rodsteris yra sukurtas ant „Ferrari 550 Maranello“ bazės ir savo klasikine komponuote atkartoja šeštojo dešimtmečio rodsterius. Puikiai atrodantis automobilis taip pat padiktavo naują „Ferrari“ dizaino srovę, o galinės lempos atsidūrė ant tokių modelių, kaip „Enzo“ ar „F430“. Žinoma, ryškiausias „Rossa“ akcentas yra pusiau išlindęs 5,5 litro darbinio tūrio, dvylikos cilindrų variklis, generuojantis 485 arklio galias.
Pats šviežiausias „Ferrari“ konceptas buvo pristatytas dar šių metų Ženevos automobilių parodoje ir gavo buvusio „Pininfarina“ direktoriaus vardą – „Sergio“. Šis spydsteris yra sukurtas ant „Ferrari 458 Italia“ bazės, o italų nupieštos elegantiškos linijos darė automobilį vieną ryškiausių parodos eksponatų. Sklando kalbos, jog konceptas gali pasiekti ribotą, penkių modelių gamybą, kurių vienas kainuos daugiau nei 10 milijonų litų. Kiek daugoka už 570 arklio galių turintį automobilį, kuris neturi net priekinio stiklo.
