Savaitgalį per Lietuvą nuvilnijusi kibernetinių atakų su politiniu prieskoniu banga, regis, atslūgo. Tačiau specialistai ir toliau ragina interneto svetainių administratorius neprarasti budrumo.
Perspėjimai išsipildė
Praėjusią savaitę Estijos spaudoje pasirodę perspėjimai apie Rusijos programišių, vadinamųjų hakerių, planuojamas kibernetines atakas prieš Baltijos šalių interneto tinklalapius išsipildė. Pranešama, esą juos papiktino rusakalbių padėtis Baltijos šalyse ir sovietinių simbolių draudimas. Raginimai pulti Lietuvą, Latviją ir Estiją žaibišku greičiu plito Rusijos interneto forumuose.
Savaitgalį Lietuvos valstybinių institucijų, politinių partijų ir privačių bendrovių interneto puslapius terorizavusi organizuota „kiberataka“ vakar stabilizavosi. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjo Ryčio Rainio teigimu, kibernetiniai nusikaltėliai savaitgalį tikriausiai pasiekė savo tikslus, todėl naujų incidentų užfiksuota nebuvo.
RRT duomenimis, šalyje iš viso buvo atakuota per 300 interneto puslapių. Įsilaužėlių braižas panašus: tinklalapių pirmieji puslapiai kelioms valandoms pakeičiami į vaizdą su sovietine simbolika bei necenzūriniu tekstu rusų kalba.
Išpuolių šaltinis tiriamas
Anot R.Rainio, jau nustatyta, kad dauguma atakų buvo rengtos iš užsienio valstybių. Šiuo metu aiškinamasi, kas konkrečiai galėjo surengti šias atakas, tačiau tyrimas gali užtrukti net kelias savaites.
R.Rainio teigimu, dėl galimų išpuolių valstybinės institucijos buvo įspėtos iš anksto, todėl neigiamas poveikis yra mažesnis, nei galėjo būti. Anot specialisto, dažniausiai kibernetiniai nusikaltėliai bando pažeisti tuos tinklalapius, kuriuose yra didžiausios saugumo spragos. Šiuo metu informacijos apie naujus išpuolius RRT kol kas neturi, tačiau tokia galimybė neatmetama. „Panašaus pobūdžio incidentai vyksta nuolat, mes juos fiksuojame ir tiriame“, - „Respublikai“ sakė R.Rainys.
Nuostolių nedaug
R.Rainys informavo, kad RRT dabar svarbiausia padėti tinklalapių administratoriams kiek įmanoma greičiau atkurti tinklalapių ir informacinių sistemų darbą. Vakar vakare vis dar „nulaužti“ buvo du interneto puslapiai, visus kitus specialistams gana greitai pavyko atkurti, o informacija juose nebuvo pažeista. Manoma, kad nuostolių dėl to daug neturėtų būti.
Ekspertai pabrėžia, kad iki šiol buvę išpuoliai pagal mastą neprilygsta pernai Estijoje surengtoms kibernetinių nusikaltėlių atakoms. Pernai pavasarį gausios rusų hakerių atakos privertė laikinai uždaryti Estijos valdžios institucijų tinklalapius ir šiek tiek sutrikdė verslą šalyje.
Ceremonija atšaukta
Vakar netikėtai atšaukta numatyta naujojo Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Vladimiro Čchikvadzės skiriamųjų raštų įteikimo prezidentui Valdui Adamkui ceremonija.
Prezidento spaudos tarnyba pranešė, kad ceremonija atšaukta dėl pasikeitusios prezidento darbotvarkės. Prezidentūra detaliau ceremonijos atšaukimo priežasčių nekomentavo. Neoficialiai kalbama, kad prezidento darbotvarkės pasikeitimas - reakcija į paaštrėjusius Lietuvos ir Rusijos santykius.
Mindaugas Pranskevičius, „Baltnetos komunikacijos“ generalinis direktorius:
Nors šio savaitgalio programišių siautėjimas ir turi politinį prieskonį, vis dėlto yra daugiau pagrindo manyti, kad tai elektroninis chuliganizmas, o ne ataka prieš Lietuvos valstybės elektroninę erdvę. Nereikėtų šio įvykio sieti ir su įvykiais Estijoje, nes jų braižas iš esmės skiriasi. Ataka prieš Estiją buvo paremta serverių užvertimu užklausomis, taip sutrikdant jų darbą. Šį kartą buvo tiesiog surasta saugumo spraga ir ja pasinaudota. Chuliganizmą nuo rimtos atakos skiria ir tai, kad chuliganai, paskelbę informaciją svetimose svetainėse, siekia būti žinomi ir matomi, o to nepasakysi apie Estiją 2007 m. pavasarį užpuolusius programišius.
Arturas Paknys
