Internetinių įsilaužėlių antpuolis Lietuvoje - Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos metinės sesijos parlamentarų akiratyje.
Antradienį Kazachstano sostinėje Astanoje parlamentarai diskutavo apie Estijos atstovų siūloma rezoliuciją, kuria šalys kviečiamos stiprinti valstybių bendradarbiavimą ir kovą prieš kibernetines atakas. Estija, kaip žinoma, yra nukentėjusi nuo kibernetinių įsilaužėlių po to, kai iš Talino centro į karių kapinaites perkėlė Bronzinio kario paminklą, kurį rusai sieja su pergale prieš nacius.
Pastaruoju metu panašias atakas patiria Lietuva - įsilaužėliai atakavo daugiau nei 300 lietuviškų tinklapių, tarp kurių būta ir valstybės institucijoms priklausančių internetinių puslapių.
„Priminėm apie situaciją Lietuvoje, kad ši rezoliucija labai laiku, kad mes turim kalbėt apie tą reiškinį, apie tas kiberatakas. (...) Tai nėra pavieniai nusikaltimai, nusikalstami veiksmai - akivaizdu, nes yra atakuoti ne tik privatūs serveriai, bet ir valstybiniai, ir tai yra masinis pobūdis. Aišku, mes šiandien negalime pasakyti, kas iš kur yra organizuota, tačiau keista, kad tokie sutapimai paprastai grindžiami kažkokiais istoriniais apektais arba jie, sakykim, sutampa su kai kuriais istorijos su Estija aspektais. Ir tokiu būdu suvedžiau, kad akys krypsta į Rusiją, tačiau to neįvardijau”, - po ESBO PA Politinių reikalų ir saugumo komiteto posėdžio BNS sakė Lietuvos Seimo narys Raimondas Šukys.
Parlamentaras taip pat teigė matęs, jog įvairių šalių delegacijų nariai ant savo darbo stalų turėjo internetinės bei rašytinės žiniasklaidos straipsnių, kuriuose aprašyti Lietuvos įvykiai. Apie tai pirmadienį rašė „International Herald Tribune”.
Rezoliucijos projektą paruošė estų parlamentaras Paul-Eerik Sponsor. Per balsavimą už dokumentą balsavo dauguma dalyvavusiųjų, prieš balsavimą vykstant debatams kibernetines atakas griežtai smerkė prancūzai, britai, italai ir lietuviai.
Britų atstovas pareiškė, jog kibernetinės atakos tam tikru aspektu gali būti prilyginamos branduoliniam pavojui - esą pasitelkus kiberatakas, valstybėms gali būti grasinama, siekiama keisti jų užsienio politiką. Tačiau nuolatinis Lietuvos atstovas prie tarptautinių organizacijų Rytis Paulauskas sako, jog tai kiek perdėtas požiūris.
Tuo metu lietuvius nustebino Rusijos delegacijos nuosaikumas. Nors rusai pateikė iš viso 17 rezoliucijos pataisų, iš kurių iš dalies atsižvelgta tik į vieną, visas kitas po debatų jie atsiėmė, tačiau Rusijos delegacijos vadovas Aleksandras Kozlovskis sakė remiantis estų rezoliuciją: „Aš visapusiškai remiu estų tekstą”.
Vėliau, jau po komiteto posėdžio, lietuviai stebėjosi rusų delegacijos atstovų elgesiu. „Rusijos atstovas, reikia pripažint, gražiai elgėsi”, - pripažino R.Paulauskas.
„Suprato, kad jeigu labai ardysis, tai pirštu parodys, jog jūs čia ir kalti”, - šypsojosi R.Šukys.
Rusijos atstovai siekė, jog rezoliucijoje nebeliktų sąvokos „kibernetinis saugumas”, o vietoje to visur figūruotų „kibernetiniai nusikaltimai”.
„Tai išplauna tą tarpvalstybinį bendradarbiavimą, politinius tam tikrus aspektus visus panaikina. Reikia suprast, jog vis dėlto mes turim kalbėt apie kibersaugumą, nes tas žodis apima ir pavienius nusikaltimus, ir organizuotas atakas ir, tame tarpe, valstybių politikos nebuvimą ar kaip tik buvimą tokios politikos, kai toleruojama ar dar blogiau, jei yra organizuojama tokia veikla”, - sakė Lietuvos parlamentaras R.Šukys.
Galiausiai parlamentarai sutarė, kad į dokumentą reikia įtraukti abi sąvokas.
Tam, kad rezoliucija įsigaliotų, jai dar turi pritarti ESBO PA plenarinėje sesijoje, tačiau pasiektas kompromisas komitete žymi valstybių atstovų požiūrį į problemą.
